Mano atšiauriai draugiška Islandija 5. Ketvirta diena. Uraganas.

Liepos 21, šeštadienį, pabudome pasiruošę islandiškam uraganui. Išsigandę vakarykščio raštelio ant kempingo virtuvėlės durų, kai kas jau šią naktį praleido autentiškuose islandų namukuose, ant labai nepatogių kietų akmenų. Mudu gi puikiai išparpėm palapinėje, ant minkštos žolytės. Ryte vėjas buvo stiprokas, bet nesutrukdė tvarkingai susipakuoti palapinės ir viską gražiai persinešti į virtuvėlę.

Pėsčiųjų pufinų perėja
Papusryčiavę nusprendėme, kad, esant tokiam vėjui, į kalnus rabaždintis neverta. Be to, šeštadienis kaimelyje - žuvų turgaus diena. Nuėjom gerokai per anksti, tad kelias valandas iki turgaus pradžios apžiūrėjom vietinį akvariumą - atidarytas prieš 50 metų, vienas seniausių visoje Islandijoje. Gaila, bet panašu, kad nuo pat atidarymo jis nematė rimtesnio remonto. Pasijutom kaip kokiam Tado Ivanausko muziejuje - niūroka, žuvų ir paukščių iškamšos po stiklu kiek patrūnijusios, akvariumai kiek apsiblausę. Bet artimiau susipažinom su pufinų istorija, jūrų ežiais, baisiomis dugninėmis žuvimis - jūrų vilkais ir... piketuojančiais krabais, kurie savo čiuptuvėliais kiekvienas laikė po juodą lentelę. Gaila, be užrašo, bet, matyt, protestavo jie prieš prastas gyvenimo sąlygas :)

Piketuojantis krabas bjauriai žydrų sienų akvariume
Žuvų turgus - tai vietinio žuvų fabriko pasirodymas žmonėms. Keista, bet islandai neturi rūkytos žuvies, tik šviežią, šaldytą ir vytintą. Susigundėme  lydekos file už 24 Lt/kg ir kokiu tai praštmatniai atrodančiu marinuotu šašlykiuku, korio kilogramas - 50 Lt. Gaila, nepasidomėjom, kas tai per dalykas, nes taip skaniai suragavaom, kad nepagailėjom nė vienos išleistos kronos. Manom, kad ta balta sultinga mėsa buvo koks nors krabų šeimos atstovas. Kempingo kepintuve išėjo puikus vėjuotos popietės piknikas - skaniausi pietūs, kokius valgėme visos kelionės metu.
Žuvų turgaus nuolatinis lankytojas
Apie vėją. Popiet paeiti jau buvo sudėtinga. Lynojo, vėjas lipdė akis ir šniokštė ausyse. Eiti buvo labai sunku. Smagiai pasileidusi pavėjui nuo kalno supratau, kad sustoti neatsitrenkus į kliūtį, matyt, nepavyks. Juokas juokais, bet aplink juk nė vieno medžio, kur galėtum įsitverti. Tik šiaip ne taip pavyko suvaldyti greitį - buvau išties sunerimusi. Per gyvenimą tokio vėjo dar nesu patyrusi - bėgi pakalnėn, pašoki ir taip visai nemažai paskrendi - jausmas oho ir wyy kartu sudėjus. :)


Nuotaikų perėja
Popietę nusprendėme praleisti baseine. Kadangi yra uždaras ir atviras, galvojom, nors uždarame panardysim, nuo tramplino pašokinėsim, laukan turbūt nė neleis tokiu oru. Kur tau! Is landai ramiai su mirksta atvirose voniose, vaikučiai bėgioja po lauką ir čiuožinėjo nuo liskmojo batuto. Neįsivaizduoju, kaip jų nenupūtė :) Vaidas dar  porą kartų pamėgino nusileisti nuo kalnelio, mano vienintelis žygdarbis - per tą siaubingą vėją nubėgti iki +38 laipsnių vonios ir įsimerkti iki ausų.

Pamirkę tris valandas ir išmokę visus tramplino triukus, šiaip ne taip parpūškėjom į stovyklą. Virtuvėje, kur leido nakvoti susiklosčius tokiam orui, likome penkiese - mudu, moteris iš Austrijos, kuri čia jau trečias ar ketvirtas mėnuo, jaunas vokietis ir pagyvenęs afrikietis, kuris nežinia per kur ir kaip čia atkeliavo dviračiu. Vėjas talžo langus ir vienintelį mažą medeliuką lenkia iki pat žemės. Džiaugiamės, kad netikėtumas mus atmetė į salą - kalnuose tokiu oru tikriausiai jau būtume be palapinės ir be sausų drabužių.

Netrukus vėjas atpučia dar keliautojų - penkis prancūzus ir dar du vokiečius. Darosi ankšta. Dar šeši žmonės derasi dėl nakvynės, bet, paaiškėjus, kad nebėra vietos, nusprendžia statytis palapines lauke. Stebime smagų realybės šou, po dešimties minučių  grupė, šiaip taip sukišusi palapinę atgal į maišą, grįžta arbatos ir iš naujo apsvarstyti savo plano. Šeimininkė juos išveža į kitą netoliese esantį kempingą. Visi šie žmonės per tokią audrą atplaukė į salą keltu. Brrr. O mums šilta ir jauku. Prancūzai pašnibždomis žaidžia kortomis, bet greitai išjungiamos šviesos ir visi draugiškai susisuka miegoti. Moteris iš Austrijos kažkur dingsta, lieku viena su dešimtimi vyrų. Arba niekas neknarkia, arba vėjo gaudesys viską nustelbia. Minkštos virtuvėlės grindys, patogios :)

Paskutinė naktis saloje,
nePatyliukais

Komentarai

Populiarūs įrašai