nePatyliukais

Delfi verslo rubrikoje - blondinių pardavėjų reklama?

2012-01-25T16:32:00.000+02:00

Prierašas po mergina sako: "Blondinė trumpalaikiams pasimatymams".

Idėja tinklapio populiarumui?

O ką jūs parduodat?
nePatyliukais

Mėginimai nuskinti dieną pagal Stepą E.

2012-01-21T14:35:00.000+02:00

Stepo Eitminavičiaus "Mėginimai nuskinti dieną", kaip ir daugelis kitų skaitinių, užklydo netikėtai. Iš bibliotekos lentynos - į krūvelę prie skaitymo kampo.

Tada susisuki į kamuoliuką, šiltai užsikloji ir perverti.

Minčių ir jausmų turguje
Išniekintas buvau -
Mano prekės nesudomino (311 p.)

Nežinau, kaip jūs, bet kartais pasiilgstu (srautas, atleiskit, gali būti pasikartojimų):
idealistų
altruistų
tų, kurie norėtų duoti, bet niekas neima, nes tai taip neįprasta, kad kyla įtarimas
tų, kurie neįtarinėja
mėgstančių savo darbą
randančių laiko ištrūkti iš rutinos
mandagių
nenuleidžiančių rankų
ieškančių teigiamų pusių
optimistų
nepasiduodančių blogai nuotaikai
išbūnančių blogą nuotaką,kad iš jos kas nors išeitų
mokančių džiaugtis smulkmenomis
randančių laiko prisiminimams
skaičiusių vieną knygą ne kelis, o keliolika kartų
neskubančių
nebijančių atitraukti žvilgsnį nuo kitų link savęs
neišsigąstančių savo vaizdo
nebijančių sakyti ačiū
nebijančių sakyti atsiprašau
prisipažįstančių
...

Toks ar panašus į vieną iš jų man pasirodė mėginimų nuskinti dieną autorius (personažas?). Kažkaip gražu ir truputį neįtikėtina. Rekomenduoju pasimetusiems ir skaitantiems knygas iš serijos "Milijardas patarimų, kaip gyventi geriau gražiau turtingai užsidirbti milijoną susirasti šimtą draugų ir prisiminti jų vardus ir taip toliau ir panašiai". Eitminavičius tokiems (gal) primintų, kad gražiausi dalykai - po nosim, maži, ir svarbiausia - ne tiek ir daug reikia daryti, kad juos išlaikytum ar sukurtum.

Va taip aš šiandien lyriškai. Bet kartais reikia. Tad mėginimai - labai laiku.

Rytoj paskutinis egzaminas. Kažką visą laiką dirbau (gal apvagojau bulves?) ir mama išlydėdama ašarojo:
- Melsiuosi, kad tik tu kuo geriau išlaikytum egzaminą. Juk nekaltas, kad reikėjo dirbti, tai aš kalta.
- Mama, ar žinai, koks rytoj egzaminas? Ateizmo. Kalbėjimas prieš Dievą.
- Vis tiek melsiuos (200 p.).

P.S. Jei sutiksite ką nors iš sąrašo - nueikite arbatos. Pabūni su jais, ir diena (šis mano šeštadienis) - geresnis atrodo. Ir dar dėl to sąrašo - pasirodykite bent komentaruose.

Skinkime,
nePatyliukais

Geriausias laikas visada yra dabar

2011-12-29T13:05:00.000+02:00

Dar yra laiko šį bei tą pradėti šiemet. Su besibaigiančiais!
nePatyliukais

Giliai įkvėpkite ir įsikvėpkite

2011-12-27T12:58:00.002+02:00

Gryno oro, tikrų norų. Ikvėpimo be išsikvėpimo.
nePatyliukais

Apie judesį žodyje ir žodį judesyje

2011-10-25T15:25:00.001+03:00

Tradiciškai: tik negalvokit apie baltą mešką...
Įkvėpimui: ar kada susimąstei, kiek slypi raidžių sekoje, kurią vadinam žodžiu? Kad žodis iš tiesų visai ne statiškas, o dinamiškas. Kad vienoks jis eilėraštyje, kitoks - vaikigalio užkeverzotas ant sienos, dar kitoks - prekių katalogo aprašyme, dar kitoks... Kartais jį lydi vaizdas - piešinys, iliustracija. Kai pagalvoji, keista - rašai sūris ir rodai sūrį. Ar ne sviestas sviestuotas?
Kodėl mąstyti apie žodį dabar? Nes apačioje - tai, dėl ko šiandien susimąsčiau: o jei tas mūsų žodis pats yra piešinys, jis pats kuria judesį. Ir ne tą, kurį skaitydami sukuriame savo galvoje, skaitydami "balta meška klampojo per maloniai vėsius pusnynus", o tiesiog čia ir dabar - prieš akis. Labai vaizdinga ir mažai žodžių reikalaujanti knyga išeitų, manau :}

Word As Image by Ji Lee

Beje, būtų ir idealus anglų kalbos vadovėlis - žodžių kalimas būtų vienas malonumas, ką? :)

Vizualių žodelių,
nePatyliukais

Tam, kuris skuba per daug

2011-09-13T20:53:00.002+03:00

Ei, rudenie!

Nors niekas į tave nesikreipia vardu, dažniausiai visą garbę atiduodami rugsėjui, aš kreipiuosi į tave visą ir skiriu tau dainą.

Klausaisi? Juk čia apie tave! Vos pasirodęs, plėši nuo medžių lapus, šlakstaisi lietumi ir skubini visus greičiau pabaigt. Sugrįžt namo anksti - nes temsta greitai.

O mes juk mėgstam iš lėto, po truputį, apšylant ir pasimėgaujant. Pa-si-mė-gau-jant.

Ta įžambiai krintanti saulė, gelstantys ir raustantys lapai, vis skanesnė arbata vakarais ir ant stalo grįžtantys stalo žaidimai ir draugai, vis dažniau pasisiūlantys į svečius. Dar pasikeitęs kelias į darbą, alaus ir telefonų reklamas pakeitę teatrų naujo sezono pristatymai. Pietaujant parke ant suolelio į sriubą krentantys beržo lapai. Netikėtos liūtys, leidžiančios braidyti po balas ir nešiotis didelį didelį skėtį. Milžiniškos sunokusios saulėgrąžų galvos... Kodėl gi ne? Tik prašau - lėčiau, švelniau, galantiškiau. Leisk pasimėgaut. Lėtai. Dar lėčiau. Ir dar.

Ir dar.

Lėčiau,
nePatyliukais

Jaukūs sliekiukai tau kalba apie mokslą

2011-07-07T13:48:00.000+03:00

Jei pro langą - gatvė, kartais gal nėra blogai pasižvalgyt pro kitą langą. Ir pailsėt jaukiems sliekiukams besiraitant.

Labai mieli pasirodė. Ir... kažin, kiek iš to trilijono dalykų jau žinau?

nePatyliukais

Panelės bateliai ir iššūkėliai

2011-07-03T22:27:00.000+03:00

"Išmokau važiuoti vienračiu - išmoksiu ir su aukštakulniais vaikščioti!"

Trep trep,
nePatyliukais

Kelionės grąžina šypseną. Ir pliušinėms pandoms.

2011-07-01T10:52:00.001+03:00

Prenumeruoti naujienas feisbuke smagu. Va ką rytui pasiūlė muzikos naujienos, turintiems ausis :)

Ir kai grįžti iš kokios nors vietos ir visi klausinėja: "Na, kaip viskas ten ir šen?", atsakyti taip tingisi. Kiek kartų tik atsidusdavai ir tarsteldavai: "O taip.Smagu"? Ar kas nors iš klausiančių įtaria, kiek viso telpa į tą smagu?

Pakeliui į toli arba arti,
nePatyliukais

Ar reikia pasitempti, kad liktum kūrybiškas?

2011-06-30T16:49:00.001+03:00

Štai kokiais vaizdais mes dalinamės kontoroj. Įkvėpimui:

.

Čia jau, suprask, aukštesnis didžiojo K lygis - tu jau esi kūrybiškas, bet kad neprarastum galių, turi viską žymėtis užrašų knygelėj ir dainuoti duše ir, aišku, laužyti taisykles ir taip toliau ir panašiai. Gražiai, trumpai, aiškiai pateikta. Ir kažkodėl primena man, kad užrašų knygelę (vieną iš penkių) vėl palikau namie. O ir šiaip, ne nešiotis ją reikia, o pildyti. Ane?

Čia šiaip pasidarė įdomu - ar kas nors šiais laikais dar rašo dienoraštį? Arba mintis į užrašų knygelę? O gal rytais praktikuojat tą free writing? Įdomu, kokie rezultatai, nes pati pritingiu. Kaip ir daryt mankštą arba akių pratimus... :}

O duše aš vis tiek nedainuosiu - dar užspringsiu,
nePatyliukais

Dar vienas Pinokis ant viršelio. Eric Berne "Žaidimai, kurios žaidžia žmonės".

2011-05-29T17:37:00.000+03:00

Vis skaitau knygas su Pinokiais. Tai yra tokias, ant kurių viršelio - Pinokis. Ant Eric Berne "Žaidimų, kuriuos žaidžia žmonės" - net du, ir tie patys - marionetės.

Ar mes už virvelių tampomas medinukas ilga nosyte? Taip taip taip. Jei atrodo, kad bendaujame impulsyviai, kaskart kitaip ir susipykti, susidraugauti, atsidurti lovoje su nepažįstamu, išsiskirti, įsižeisti ir visa kita yra atsitiktinumai - tai visai ne.

Tingu man suskaičiuoti, bet E. Berne visus mūsų žaidžiamus žaidimus suskirstęs, sudėliojęs, net scenarijus aprašęs jau seniai - 1964. Taigi, psichoanalizės požiūriu mes oi kokie nuspėjami. Ką čia galim padaryti, kad netraumuotume, negraužtume vieni kitų? Ogi pagauti save tuose žaidimuose ir... kreipti į kitą pusę. Bet vėlgi - patingėjau gilintis į visus niuansus, tiesiog įsiminiau - viskas, kas kasdien vyksta - tik žaidimas (tai bent įžvalga, ką?). Kaip noriu žaisti šitoj gyvenimo smėlio dėžėj - priklauso ir nuo manęs, ir nuo tų kitų. Dar galima rinktis, su kuo žaisti. Tai gal ne tokios mes ir marionetės, Erikai?!

Suprantama, gera šeimininkė iškart ima vadovauti situacijai ir naujam pasirodžiusiajam pateikia programą: "Mes kaip tik žaidėme projekcinį "Tėvų susirinkimą", ką jūs apie tai manote?" arba "Na, merginos, užteks, jūs taip ilgai žaidžiat "Drabužių spintą", ponas J yra rašytojas (politikas, chirurgas) ir neabejoju, kad jis norėtų pažaisti "Žiūrėk, mama, be rankų". Tiesa, pone J? (49).

Na, argi ne smagumėlis, kaip mes gyvename ir žaidžiame?

O jeigu ieškote patarimo, Erikas siūlo siekti savarankiškumo ir autonomijos - vėlgi, nieko naujo, m?

Savarankiškumas, arba autonomija, pasiekiamas išlaisvinus tris gebėjimus - būti sąmoningam, spontaniškam ir artimam (188).

Na ir va, klausimas tau egzaminui, jei iki čia perskaitei: "Kur žmogaus sąmonė, kai jo kūnas automobilyje?" (189).

Nagi?

nePatyliukais

Nekalbėk man apie faktus, geriau papasakok istoriją.

2011-05-13T21:38:00.000+03:00

Būk įspūdingas!

Būk nuoseklus!

Būk autentiškas!

Papasakok ją žmonėms, kurie norėtų ja patikėti. Rinkodara - tai didžiulė jėga. Naudokis ja išmintingai. Patirk melą.

Knygų puslapiai tarp pavadinimo ir turinio - oho. Kokia atsakomybė! Viskas, kas ten bus, sutraukta būtent čia. Visada perskaitau keliolika kartų. Kartais kelias diena knygos net nepradedu, tik paskaitau vėl ir vėl tą puslapį. Ir mąstau, apie ką bus knyga. Tada po kiek laiko (pagaliau) atsiverčiu. Sakinys po sakinio knyga patvirtina arba paneigia mano įsivaizdavimą. Kaip būna dažniau? Nežinau.

Su Sethu Godinu susipažinau visai neseniai. Login 2011 konferencijoje pričiupusi V. Lašo dovanotą "Poke the box". Apie ją ar irgi papliurpsim kada. Subrandinsiu.

Taigi, Sethas. Labai simpatiškas, ant viršelių "deda" save. Žino apie rinkodarą žmogus gi. Pavadinimai visad užkabina. Dėl tos pačios priežasties. Na ir tie puikūs puslapiai tarp pavadinimo ir turinio. Tie šito įrašo viršuje. O man dar taip įdomu ir naudinga būtų sužinoti, kaip pasakoti tas autentiškas istorijas nepatikliame pasaulyje...

Kokie kiti puslapiai po to pagrindinio, klausi? Visokie. Sethas tiesiog "neištempia" ir kažin ar apskritai įmanoma išlaikyti tą intrigą ir oho kiekviename puslapyje, sakinyje. Mažos citatų sankaupos man užtat patiktų labau. Toks koncentratas. Be akivaizdumų. Maždaug taip:

Tai, kaip Stephanie jautėsi nusipirkusi Puma sportbatukus ir buvo prekė (20). Geriausios istorijos nepasako žmonėms nieko nauja. Priešingai geriausios istorijos <...> leidžia auditorijos nariams pasijusti protingiems ir saugiems, kai jiems primenama, kokie teisūs jie buvo (23). Rinkodarininkai nėra melagiai. Jie tėra pasakotojai. Melagiai yra vartotojai (27). Manau, kad rinkodara - galingiausias ginklas, prieinamas žmonėms, norintiems ką nors pakeisti. <...> Klausimas, kurį turite sau užduoti: "Ką aš ketinu daryti turėdamas šią galią?" (28). Idėjų skleidimas yra vienintelis ir svarbiausias mūsų civilizacijos veiklos rezultatas <...> Dalykai, apie kuriuos kalbame, yra per daug svarbūs, kad nebūtų reklamuojami (29). Pirmojo įspūdžio problema yra ne tai, kad jis nesvarbus (jis yra svarbus! Jis yra lemiamas!), o tai, jog mes net nenutuokiame, kada šis pirmasis įspūdis bus sudarytas. Ne pirmasis kontaktas, o pirmasis įspūdis (83).

Tai va, Sethas savo knygomis sudaro puikų pirmąjį įspūdį. Beje, gal žinot, kur gauti tokią Pinokio nosį? Negaliu atsižiūrėt į nuotrauką. Vien dėl jos, iš tikrųjų, ir parsinešiau šitą knygą namo. Beje, iš Naujosios Vilnios bibliotekos. Ačiū tiems, kas ją suorganizavo. Noriu dar :}

O tu tiki?
nePatyliukais

Pradedančioji vairuotoja Vilniuje. Vienas. Ačiū.

2011-05-11T09:10:00.002+03:00

Bet tai kiek nedaug iki laimės reikia. Užtenka vieno kaimyno iš dešinės eismo juostos užuojautos, palaikymo ir tolerancijos - posūkiukais mirkt mirkt, ačiū. Nebereiks sukt į kairę, aš gi norėjau į dešinę, tik tas apsnūdęs miestas ir saulė į akis ir tiek visko vyksta ir aš nespėjau, bet tada pagalvojau, kad gal čia ir pavyks įlįst, nes aš labai miela su savo mažu aptrintu mašiniuku, taip?

Žavūs žavūs žavūs tie mūsų paprasti ir trumpalaikiai kasdienybės didvyriai.

O dabar dėmesio. Aš šiandien dar važiuosiu. Visa miela ir atsargiai kaip visada. Bet kaip aš be jūsų supratimo, ką? :}

Linkėjimai,
nePatyliukais

Liutauras Degėsys. Prisiminimų prisiminimai

2011-05-08T22:17:00.001+03:00

Pakeitęs požiūrį į kokią nors nereikšmingą smulkmeną, gali sugriauti visatą arba pasikeisti pats.

Pasirodė lengvi, bet mąstymą užkuriantys filosofo pamąstymai apie kasdienybę, smulkmenas ir jų galią. Beje, ne tokią ir mažą. Gal retkarčiais ir per daug politikos, tačiau susikramtė smagiai.

Labiausiai šypsojausi ir linkčiojau skaitydama skyrių "Ne viskas, kas nauja, - nesena". Apie padirbinius, gausybę Rodeno Mąstytojų, O vita, o vita mia virsmą į Mes vyrai, istorijos metraštininkus, praleisdavusius, prikurdavusius arba pakomentuodavusius įvykius taip, kad jie pasikeisdavo neatpažįstamai ir tokių kūrybingų metraštininkų poreikį šiais laikais ir... naujumo kvapą, srūvantį iš flakonėlio.

Kai pagalvoji, kopijomis, o ne originalais gali pavadinti net kai kuriuos žmones. Visi Lietuvos žurnalų redaktoriai yra skundęsi tau, kad jokie politikai nebesinaudoja galimybe patys kažką parašyti, paskelbti, pranešti, pareikšti. Redaktoriai sako, kad bet kuriam politikui gali siūlyti bet kurį žiniasklaidos plotą - tegu reiškiasi, mokosi, tobulėja, įvairuoja, bet jie visi sako: mano patarėjas parašys jums tą kalbą, straipsnelį. Aš pats dar neturiu noro ir laiko. <...>.Jie ir patys bus kažkokie padirbti - ne patys save išugdę ir sukūrę, et kvailiausių aplinkybių išstumti į šviesą.

Ir tada gali būti, kad vėl prireiks metraštininkų, kurie galėtų sukurti taip ir neįvykusias istorijas, neįgyvendintus ir netgi nesugalvotus visuomenės pakeitimus. <...> Tačiau tiems metraštininkams reikės gerokai pasistengti. Kad šis istorijos laikotarpis nepavirstų tamsiuoju. Kad neatrodytų, jog jo tiesiog nebuvo (50 p.).

Dar labai smagiai L. Degėsys klausia: Kas matosi, kai matosi tai kas matosi? Apie naminį žvilgsnį, neįpratusį matyti daugiau nei matosi.

<...> jei nesimato, tai dar nereiškia, kad nėra. Jei nėra tavo aplinkoje, dar nereiškia, kad nėra kitur. Jei niekur nėra, dar nereiškia, kad negali būti. Ir tada išaiškėja, kad yra nematomų dalykų. Dar daugiau - jie yra nematomi, nes savaime jų nesimato, bet juos visada galima pamatyti (64 p.).

O skyriuje "In memoriam Ričardui Gaveliui"- apie kiekvieno mūsų pasaulį. Aš tai mėgstu pasisvečiuoti, o tu? Kur?

Nuostabiausia, kad žmogiškosios sąmonės dėka pasaulyje yra daugybė pasaulių. Kiekvienas žmogus turi galimybę rinktis, kuriame pasaulyje jis norėtų gyventi: vieni gyvena mokslo, religijos, kiti - meno, treti - meilės ar neapykantos, ar politikos, ar sporto pasaulyje. Kiekvienas žmogus kurį nors iš šių pasalių pasirenka kaip pagrindinį - jis yra jo namai. Kituose pasauliuose žmonės tik apsilanko, pabūna, pasisvečiuoja, bet anksčiau ar vėliau grįžta namo - į savo pasirinktą pagrindinį pasaulį (86 p.).

Kaip tik artėjant vasarai - "Kelionių vynas". Patikėjau, kad keliaujame pamatyti visų pirma ne naują vietą, o naują... save.

Kaip gera pastebėti, kad tu - jau nebe tas, kuris buvai vasaros pradžioje.

Kelionėse prisimeni net ir savo kūną, kurį buvai pamiršęs darbe, nes kartais jau atrodydavo, kad intelektualo darbe kūnas reikalingas tik kaip transporto priemonė nugabenti galvą į daro vietą. Kaip jums patinka - kūnas, kaip atrama ar kabykla galvai (95 p.).

Pasižymėjau ir dar kelias mintis. Visgi filosofo darbas, tai ir minčių, vertų vėlesnių apmąstymų - nemažai:

Tik nepriprasti priprasti. Nes kai pripranti prie savęs - tai ir nesitikrini, ir nebematai, kad tu - jau kitas (140 p.).

Kokio laiko yra daugiau - praėjusio ar būsimo? (130 p.)

Ar norėtumėt pasižiūrėti į save pro aparatą, kuris parodytų kažką, kas visiškai pakeistų jūsų pasaulį, jūsų nuomones ir gal net pakirstų pasitikėjimą savimi - tokiu teisiu, tokiu neabejojančiu? (105p.).

Ir tada teisiosios daugumos dalyviams tu - vien teoriškai - norėtum pasiūlyti pasivažinėti demokratišku troleibusu. Prieš kiekvieną stotelę troleibuso vairuotojas organizuotų referendumą-balsavimą: stoti kitoje stotelėje ar ne? Ir galėtų taip atsitikti, kad artimiausioje stotelėje norinčių išlipti būtų mažuma, ir tuomet dauguma nubalsuotų: nestoti! Tuomet kitoje stotelėje prieš sustojimą balsuotų tie, kurių stotelėje nestojo kiti. Ar neatsitiktų taip, kad tai būtų troleibusas, kuris niekada nesustotų? Kiek laiko reikia keleiviams, kad jie supratų, jog būdamas daugumoje turi galvoti apie tai, kad tuoj tu pats kažkokiu aspektu, kieno nors atžvilgiu atsidursi mažumoje. Tenka ieškoti kompromisų, ir todėl gali būti, kad bus prieita prie susitarimų, kurie nepatiks niekam. Bet tokia yra demokratijos pradžia. Reikia visiems susitarti, kad visiems reikės susitarti... (106 p.).

Alma Littera, 2010. Malonus liesti viršelis, smagios Mortos Griškevičiūtės iliustracijos. Keista tamsi paties filosofo nuotrauka galiniame viršelyje.

Taigi, kokio laiko daugiau: praėjusio ar būsimo?

nePatyliukais

Šiemet pavasaris atėjo balandžio 16

2011-04-18T17:07:00.000+03:00

...kai dar dulkėtu dviračiu po žiemos duobėtomis gatvėmis dešrelių prikrauta kuprine pajudi į mišką. Iš dar šlapių po vakarykščio lietaus malkų sukrauni mažą indėnišką laužiuką juokingoje vaikiškoje kepsninėje ir skaniai sukramtai lauže paskrudusias dešreles - kiek padegusias, užsikasdama salotos lapu ir ridikėliais.

Kai po to ištiesi ant saulės ir guli ir būna šilta ir saulė palengva ryškina ant tavo nosies išblukusias strazdanas. O aplink mėlyna mėlyna ( violetiška violetiška?): kupstais ir pulkais žydi žibutės. Kažkur pasislėpęs tuksi genys ir keistasis balsais čiulba cypsi paukščiukai. O smarkiau subruzdėjus per pievą nurūksta du peliukai. Palieki jiems trupinukų, paieškai genio, dar pakepini dešreles ir strazdanas, pagulinėji tarp žibučių ir paaikčioji nuo mėlynumo, išgelbsti rankovėn įlindusį skruzdėliuką... Va tada jau pavasaris :)

Pagaliau sulaukėm čiaudėjimo sezono :)!
nePatyliukais

Apie kamščius. Ne, ne transporto. Ausų.

2011-04-11T22:02:00.002+03:00

Išsiimk iš ausies kamštį, užtveriantį kelią aplinkos srautui skverbtis į tave - ausinuką - ir iš karto sulauki pagalbos prašymų.

Do you speak English, I wonder how to get to the station?
Kodėl šitas autobusas čia nesustojo?
Kiek valandų?
Ar jau pavažiavo toks ir toks troleibusas?
Where is the old town?
And the new town?

Visada Jūsų paslaugoms,
nePatyliukais

Tik... šiandien jau įsimečiau į ausinuką naują audio knygą, tad vėl užsibarikaduosiu kamščiais.

Kaip feisbuke: patinka arba nepatinka

2011-03-16T09:43:00.002+02:00

„Būkim atviri, apie moderniąją architektūrą galim pasisakyti tik kaip kokiam feisbuke: patinka arba ne“. M1+ ryto laidos vedėjas Tomas Ramašauskas, kalbėdamas apie moderniuosius Kauno Laisvės alėjos statinius.

Papapapapatinka?
nePatyliukais

Pi. 3,14

2011-03-14T13:35:00.000+02:00

Šiandien 3,14. Trys keturiolika. Be begalinės skaičių virtinės po kablelio. 3,14 ir taškas. Nors... dar yra 13:29 ir bėganti, nuolat besikeičianti eilutė 24, 25, 26, 27 <...> 60 ir vėl vienas, du, 3, keturi, 5, šeši...

Ne visada ir ne viskas paprasta. Niekas nepaprasta? Pi po kablelio vis tęsiasi ir tęsiasi. Kaip, pavyzdžiui, mes tęsiamės po savo vardo. Aš, nePatyliukais, pi pi pi, pipipipi, piiipipiiii <...>. Ir taip be galo be krašto.

Kiek aš turiu skaičių po kablelio? O tu? O jūs? O?...

Paskaičiuokime, Protingieji Kurmiai, paskaičiuokime...
nePatyliukais

15 laipsnių

2011-02-28T11:52:00.006+02:00

Čia aš apie Celsijaus laipsnius, tuos t su nuliuku viršuj.

Šiandien žingsniuodama į darbą (pasišokinėdama, su muzika ausyse - ausinių laidai pagaliau nebesušąla į kietas antenėles ir nebraška ausyse, nebegrasina sulūžti perpus) eilinį kartą susimąsčiau, koks vis dėlto keistas dalykas yra pripratimas. Šįkart prie oro sąlygų. Gi pasirodo, tam, kad pajustum pavasarį, visai nereikia +10 tų minėtų laipsnių ir žibučių šlaituose - pakanka nuo -20 pakilti iki bent -6 ir iš po debesų iškišti saulę. Visi tokie linksmi ir žvalūs, kaip balandžio vidury pasidaro! Norisi su visais sveikintis ir klaust, kaip gyvena ir dovanoti kiemsargiams, gramdantiems šlapią košę nuo šaligatvio, saldainius. Pa va sa rė ja, nors tu ką :}

Beje, šįryt pirmą kartą po kokius 4 mėnesius trukusio žiemos miego, atsikėliau 5 minutėmis anksčiau nei suskambo žadintuvas. Ir žvaliai šokau iš lovos, nes buvo taip šviesu, jog buvau įsitikinusi, kad pramiegojau. Pasiilgusi buvau to žvalumo. Kelsiuosi nuo šiol 20 minučių anksčiau. Kad spėčiau nuveikti tai, ką pramiegojau per žiemą :}

Labas rytas,
nePatyliukais

P.S. Atsisagstykit paltukus, bus karšta :}

Kada sužinai, kad artėja pavasaris?

2011-02-17T16:49:00.001+02:00

Kai švilpikas, išlindęs iš savo urvo kažkur Amerikoj, nebemato savo šešėlio ir pareiškia, kad žiema baigėsi?

Kai tai tau praneša sinoptikas, laviruojantis tarp ciklonų ir anticiklonų?

Kai išeinant iš darbo vakare jau nebebūna tamsu?

Kai sniegas nutirpsta (pirmą, antrą, trečią kartą)?

Ar ganėtinai per vėlai, kai jau sprogsta kačiukai ir tai tampa visiškai akivaizdu?

O gal saulė, vėl grįžtanti ryte prie tavo lango ir rytais pamažu kutenanti nosį ir atsispindinti veidrodyje ir piešianti vaivorykštes netikėčiausiose vietose? Taip, kaip pas mane tarp devinto ir dešimto aukšto?

Net lyžtelt norisi tą durų staktą. Ir čiaudėt čiaudėt čiaudėt :)

Jau greit!

Kantrybės,
nePatyliukais

Akies krašteliu

2011-01-05T10:56:00.002+02:00

Mano rytas (ne tas vos nubudus, o tas kompiuterinis, kai jau turi antrąjį puodelį arbatos po valandos kelionės į darbą) prasideda ne delfyje, o prenumeratų skaityklėje. Dažniausiai - paveikslėliais.

http://etc-alltherest.blogspot.com

http://fifi-lapin.blogspot.com

http://www.nejau.net

http://www.gogelmogel.lt/

Užmetu akį, kas naujo kultūroje ir kelionių fronte.

http://www.g-taskas.lt

http://www.makalius.lt

Pasidomiu, ką kiti sako ar rodo apie reklamą, komunikaciją, dizainą, internetą...

http://www.dansu.lt/

http://jucaitis.blogspot.com/

http://www.marketer.lt

http://www.bestads.lt/

http://seku.lt/

http://www.konversija.lt/

http://www.commonsense.lt/

Kartais prireikia įkvėpimo pietums, pusryčiams ar vakarienei.

http://www.skanuirsveika.lt/

http://www.beatosvirtuve.lt/blog/

http://gerkarbata.lt/

http://dautarte.blogspot.com/

http://www.zaidimuaikstele.lt/

Na ir visada įdomios būna kitų žmogučių mintys. Tų, kuriuos vienaip ar kitaip pažįstu ar norėčiau susipažinti.

http://120proc.blogas.lt/

http://0sevenmoons0.blogas.lt/

http://arbatajuodoji.blogas.lt/

http://www.austejosblogas.lt/

http://roberto.blogas.lt/

http://nyle.blogas.lt/

http://esudovile.net/lt/

http://www.faithless.eu/

http://a-bit-little-white.blogspot.com/

http://gabrielsmile.blogspot.com/

http://suantenom.blogspot.com/

http://salomeja.net/

http://venusofair.blogas.lt/

http://vienamekambaryje.blogas.lt/

http://www.lengvidaiktai.lt/

Ufff, jaučiuosi padirbėjus iš peties! Bet nauda akivaizdi - toj skaityklėj buvo tikrų tikriausias šiukšlynas, pasirodo. Taigi naujųjų metų proga apsikuopiau :}

Linkėjimai visiems, kuriuos seku akies krašteliu,

nePatyliukais

Nenori - užsimanyk!

2011-01-03T15:08:00.000+02:00

Kai reikia užpūsti žvakeles ant gimtadienio torto - ką mąstai akimirką prieš tai? Tada, kai reikia sugalvoti norą? Ta įtampa. Visi laukia. O tu turi sugalvoti Jį. Vieną norą visiems metams. Norų Norą. Ar tau pavyksta? Ar džiaugiesi juo, kai žvakelės užgęsta ir išleidžia paskutinį dūmelį?

Iki šiol niekam nepasakojau, bet man tos akimirkos - kankynė. Per mažai laiko, per daug mažų norų. O kaip sujungti juos į tą vieną didelį? Norėt laimės, sėkmės, sveikatos? Kažkaip abstraktu, tas Norų Pildytojas, klausantis šitų apmąstymų, gali ir nesuprast, kuo čia mane nudžiugint. Pinigų prašyt, namo, naujų batukų? Banalu, egoistiška, per materialu ir nuobodu. O dar visų blizgančios ir tave stebinčios akys - gal jie tikisi, kad į Norų Norą ir juos įtrauksiu? O gal...

...gal aš tiesiog pati nežinau, ko noriu? Ko noriu labiausiai.

Taip ir paaiškėja, kad atėjus laikui, nežinau ko siekti, į kurią pusę mestis, ką aš čia veikiu ir kodėl. Todėl šiems metams turiu vieną pažadą sau ir palinkėjimą tau, jei esi toks pats kaip aš: pagaliau užsimanyti. Ir užsimanyti daug. Nes kuo daugiau nori, tuo daugiau turi, sako. Reiks išbandyti. Duodu sau savaitę norams susisteminti (!)

Su Naujaisiais! Norėk, o jei nenori - užsimanyk!

beužsimananti,
nePatyliukais

Žiema: kaip išgyventi? (iliustruotas pasakojimas)

2010-11-28T14:07:00.000+02:00

Nežinau, kaip kitur, bet mūsų sostinės kaimelyje snieguota ledi ~~Žiežula~~ Žiemužė jau siautėja.

Tas siautulys smagus, ypač pirmas ir toks netikėtas. Ir saulėtas. Nepamenu, kad kada ši panelytė būtų įžengusi drąsiau ir užtikrinčiau: šilta šilta šilta ir vieną rytą atsikeli - bac, šalta, apšerkšniję, snieguota.

Man atrodo, net nemėgstantys žiemos, pirmąjį jos pasirodymo rytą už lango pamatę pusnis, bent viduje klykteli vaiko balsu. Nes tos pusnys smagu kažkaip. Ypač kai žinai, kad turi vos keis mėnesius pasidžiaugt kailine kepure, tuo apvaliu jausmu, kaip prisirengi tiek, jog esi panašus į tikrų tikriausią meškiną, slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis, limpančia nosimi ir zylutėmis lesyklėlėje.

Taigi atsakymas kaip išgyventi - stebintis.

Taip kaip pirmą dieną, kai prisninga. Man kasmet iš naujo norisi klykaut, lakstyt, griuvinėt į pusnis ir purtyt sniegą nuo medžių šakų :)

tik nenušalkit nosies,

nePatyliukais

Nes rudenį strazdanos blankios būna

2010-10-25T21:59:00.001+03:00

ryte aštuonios dvidešimt viena

virš miesto kyla rūkas

o mano devyni-dešimtame aukšte

saulėkaita.

kažkur tikrai turėtų būt įstatymas:

vėluot į darbą ir visur kitur

galima

jei užsnūdai rudenį

į saulę atgręžusi nosį

puoštą išblukusioms strazdanom.

nes nuo lempų sako

(nesvarbu taupių ar ne)

prastėja akys nuotaika ir santykiai

pro storus akinių stiklus,

nePatyliukais

Ką delfyje veikia zuikis?

2010-10-18T22:25:00.000+03:00

Vakarinis "Delfi" pasiskaitinėjimas gali labai nustebinti. Aš net pasitikrinau, ar šiandien ne balandžio pirmoji! Net ir ne balandį gali va šitaip nutikti pasirodo:

Zuikis suimas už narkotikų vartojmą?

Net du kartus!

Piktų hakerių darbas ar išprotėjęs žurnalistas? :)

nePatyliukais

Su antrąją! Rugsėjo!

2010-09-02T10:07:00.000+03:00

Visi visi visi traukia į mokslus. Neužklimpkit, neprisemkit, nesušlapkit!

besigrumianti su rudeniu -
nePatyliukais

Mano murmanti marmurinė Italija

2010-08-14T17:32:00.002+03:00

Boungiorno!

Šalies, kurioje karšta, šiaurėje iš tiesų visai ne karšta - sakyčiau, net gaiviau nei čia, pas mus. Bet... Sulyginau mat marmurinį namelį kalno papėdėje su blokinio devynaukščio pačiu viršutiniu šiltnamiuku... Kaip ten bebūtų, atostogos turi blogą savybę - ima, ir visai netikėtai baigiasi.

Bet prieš atostogų įspūdžius - trumpas regėjimo patikrinimas: spėkit, kas ten tolumoje baltuoja!

Baltos kalnų viršūnės - ne visada snieguotos - štai pirmasis atostogų išminties perlas! Ir nors dažniausiai Italijos simboliu laikomas šitas pastatas,

man Italijos sinonimu dar ilgai bus marmuras. Jis tame mažame Carraros miestelyje, kuriame apsistojome, yra visur: parkuose fontanų, suolelių, plytelių pavidalu, namuose iš jo gaminami laiptai, juo grindžiami šaligatviai, o marmuro luitai uoste verčiami į didelę krūvą tiesiog kaip pakrantės sutvirtinimas.

Vienas iš marmurinį fontanėlių: vanduo suka daaaaug tonų sveriantį rutulį.

Būtinas pamurmėjimas: jei taip ir toliau, baltų kalnų gali ir nebelikti - viskas virs stalais, pastatais ir kitais "niekučiais".

Be marmuro, mačiau ir daug sūraus vandens, ir pasakų kaimelius, į kuriuos patekti galima tik laiptais,

Nameliai spalvoti, kad iš jūros lengvai atpažintum savąjį.

ir privačius paplūdimius su neįsivaizduojama galybe žmonių, ir turistų eilėmis apjuostą Florenciją,

Per tuos turistus visiškai nėra vietos. Net futbolui.

ir simbolį - Pizos bokštą ir daug daug prašmatnių parduotuvių...

Ausiai mielas pavadinimas.

... bet įsimintiniausias vis tiek liko pusdienis kai su Katinu kabarojomės į visai čia pat esantį kalną - per gervuogynus ir usnynus. Mulų keliu. Gaila, be mulo.

Mulas irgi atostogauja

Patiko, nes ten gatvėse auga apelsinai, palmės, bambukai. Virš automobilių aikštelės - kivių vijokliai. Visur vynuogės ir alyvuogės. Vynas, vėlyva ir labai gausi vakarienė. Ir dar neišnykusi tradicija vakarieniauti ilgai, neskubant ir šnekučiuojantis. Ir arfos muzika aidinti marmuriniame namelyje. Taip jauku, kad net neatostogiška. Labiau šeimyniška.

Čia pasakų namukas - ar rasite dešimt skirtumų su blokiniu šiltnamiuku? :)

Pakeliui į rutiną,

nePatyliukais

Aktualu Pūkuotukams

2010-07-29T10:53:00.001+03:00

Šįryt akis užkliuvo už vienos iš valyklų iškabų:

„Pūkų ir kilimų valymas“

Sakau, reiks užeit pasikedent plunksnas ir pūkučius :)

iš anksto rekomenduoju :)

Jūsų Pūkouts,
nePatyliukais

Pūkučiai.

2010-05-24T16:06:00.002+03:00

Pūkučiai pūkučiai

Pagauna už nosies

Ir nepaleidžia

Kol neišpildai jų čiaudulį varančių norų

Kiti kalba: apmusiję langai

2010-04-21T16:46:00.003+03:00

Troleibuso vairuotojas rėkia ant į sankryžą išlėkusio akiniuoto vaikinuko:

- Akinius išsivalyk - aprūkę!

Todėl žiūrėkit, kur einat.
nePatyliukais

Kitokia mobiliųjų telefonų žala

2010-04-15T09:04:00.006+03:00

Modernus Varnėnas

prie lango

švilpauja

išgaudamas

telefono melodijas

pavasaris sparčiai įsibėgėja

nebesugaudysi

Morčiaujančių Mikrorentgenų

Sprogstanti kačiukais,
nePatyliukais

Nes vakar buvo pavasaris

2010-03-28T17:22:00.001+03:00

Ir joks po peršalimo likęs kosulys nesutrukdė.

O viskas prasidėjo, kai išėjus pavaikštinėt iki parduotuvės aš pirmą kartą gal po pusės metų sušilau ir norėjau nusiimti striukę!

Ir mes išsitempėme balkone hamaką ir snūduriavom saulytėj ir kaimynai iš visršaus pavydėjo (aišku, pavydėjo).

O tada kampe susiradom geltonąjį vienratį, pripūtėm jo ratą ir išėjom pasiganyt į panerį. Manęs nenupūtė vėjas ir per ilgą žiemą, aš nepamiršau, kaip važiuot (bet įgūdis užlipt pačiai vienai be palaikymo irgi neatsirado savaime)...

O šiandien belieka skelbti užuojautą tiems, kas pavasariu nespėjo pasidžiaugt vakar, nes šiandien nebėr nei saulės, nei šilumos. Tik šaltas vėjas.

Todėl mes pakabinom katiną-termometrą lauke ir dabar kasdien seksim, kaip stulpelis kyla. Ir išauš pavasaris vėl. Greitai. :)

trumpas sudėliojimas įrašo pabaigai. Iliustracija jausmui pagyvinti arba Vitaminai saulėje šviečia, nes panelės juos liečia. :)

Rytais

trijų rūšių vitaminai

Popiet

pasivaikščiojimas saulėje

O saulė jau šildo

ne tik šviečia

Murkia panelės

kaip katės

Pavasaris,

tik ar mus tai liečia?

Nesušalkit,
nePatyliukais

Atokvėpis

2010-03-25T10:03:00.000+02:00

Dažniausiai jis ateina tada, kai tiesiog imi ir perdegi. Paguldo peršalimas, ir atsiranda laiko...

Lygiai taip pat atokvėpio pareikalauti gali ir vieta, kurioje gyvename. Todėl šiandien užtiktas siūlymas suteikti atokvėpio valandą mūsų planetai pasirodė reikšmingas.

Prisidėk prie „Žemės valandos“

Myli Žemę? Kovo 27-ąją (šeštadienį) 20 val. 30 min. Tau suteikiama puiki proga tai parodyti ne tik visai šaliai, bet ir visam pasauliui. „Ekoinstitutas“ ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ragina visus tautiečius išjungti visus elektros prietaisus ir padovanoti atokvėpio valandą mūsų planetai – tokiu būdu paminint ketvirtus metus iš eilės visame pasaulyje vyksiančią pilietinę akciją „Žemės valanda“ („Earth Hour“).

Pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda”, kuri skatina visus pasaulio žmones valandai užgesinti šviesą ir padovanoti pasauliui bent 60 minučių atokvėpio, oficialiu ambasadoriumi Lietuvoje praėjusią savaitę tapo Prezidentas Valdas Adamkus.

„Žemės valanda“ pradėta minėti nuo 2007-ųjų metų, o pirmieji šį projektą inicijavo australai. Tuomet Sidnėjuje vienai valandai šviesa buvo užgesinta daugiau kaip 2,2 mln. gyvenamųjų namų ir biurų. 2008-aisiais „Žemės valandos“ akcijoje dalyvavo jau daugiau nei 50 milijonų žmonių 35 pasaulio šalyse, o 2009-ųjų kovą valandai atsisakė šviesos šimtai milijonų žmonių 88 pasaulio šalyse. Pernai tamsoje paskendo daugiau nei 4000 pasaulio miestų.

Oficialus šių metų akcijos video - http://www.youtube.com/watch?v=FclcMfzjwug

Žinią skelbia eurodesk.

Jau matau, kaip jauku bus valandėlę pabūti dviese prie žvakutės :)

mur,

nePatyliukais

Kutenantis čiauškėjimas

2010-02-25T19:35:00.004+02:00

Šurmuliai...

Šurmuliuose -

įvairūs

čiauškalai.

O aš

klausau.

Ir laksto

šiurpuliai.

Minioj kažkas

kai prakalba

manaip.

Šitai gimė pirmadienį, belaukiant tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame renginyje "Balsai, kuriuos girdi visa Lietuva". Patiko :) Plačiau apie tai: studentas.lt :)

Susičiauškėkime,
nePatyliukais

Tėvynei? Kas čia per meilė?...

2010-02-16T12:48:00.002+02:00

Aš vis pagalvoju, kuo ta meilė semiama ir matuojama. Ir nežinau tikslaus atsakymo. Tik mane visada truputuką kliudo tokie va pamąstymai (mažytis atnaujinimas: panašu, kad piktoki pamąstymai po vasario 16 dingo, bet manau, įsivaizduojat, kokie jie būna. Todėl tiesiog paskaitykim šitą straipsnį. Nuramina truputį :)

O jei jau kalbam apie tą meilę šaliai...

Meilė tėvynei nelygu meilei moteriai ar meilei pinigams ar naujai sofai, ar... na nereikia jos kažkaip apibrėžti. Būna, jauti ir tiek.

Juk gali tai kiekvienas suprasti skirtingai: mažos tėviškės miestelio gatvelės, pusnynai žiemą, vaizdas nuo Gedimino bokšto, saulėlydis prie jūros, jaukūs pietūs su šeimyna, močiutės pasaka vaikystėje, tas laisvės pojūtis lekiant nuo kalno dviračiu... Bet kas. Ir visa šita, tu, galbūt radai kitur. Ir išbraukei tą tėvynės savoką, nes... pasimetei.

Bet tai nereiškia, kad Vasario 16 aš irgi tepagalvoju apie pusantro šimto parsidavėlių.
O jeigu pagalvoju apie trispalvę, iškeltą ant mano prastos statybos blokinio daugiabučio ir apie tuos laikus, kai tėvai ir seneliai susikibę rankomis stojo į Baltijos kelią ir tyliai tikiuosi, kad panašiame įvykyje pavyks dalyvauti ir man. Kai žmonės nemąsto, ką jie myli, o tiesiog myli ir jaučiasi dalimi. Vienas kito dalimi, kuri kuria visumą.

O laisvė nėra vien tik finansiniai ar energetiniai sprendimai.
Tai jausmas, kai kalbi su mylimu žmogumi ta pačia, nuo gimimo girdima kalba ir tau nepritrūksta žodžių... Čiauškėdama angliškai, prancūziškai ar dar nežinia kaip aš niekada, esu tikra, kad niekada, nepasieksiu tokio brandaus pokalbio. Nes tikrieji žodžiai, su tikrąją reikšme, yra lietuviški. Kai kurių neišversi.

Turim tokią pamirštą laisvę - burtis ir viską keisti. Kiekviename iš mūsų yra milžiniška galia. Ne tik burnoti ar spygauti delfyje... Tas siūlymas pradėti nuo savęs nėra toks jau kvailas. Pradėti nuo savęs ir suvokti, kad laisvi esame tiek, kiek norime būti.

Viskas yra paprasta. Net meilė tėvynei. Man smagu matyti nuo vaikystės pažįstamas vietas ir šitoje mažoje šalelėje atrasti vis naujų. Aplankyti artimuosius dažniau, ne kartą per metus. Pralinksminti paniurusį autobuso vairuotoją palinkint jam geros dienos. Ieškoti nutirpusiose pusnyse žibučių. Matyti, kaip po ilgos žiemos tirpsta varvekliai. Pirkti krapus iš močiutės turguje ir palikti keliais centais daugiau. Matyt, kaip keičiasi mano gimtas miestas. Ir stengtis, kad į gera. Kad viskas į gera. Stengtis.Va čia turbūt ta meilė. Duoti, o ne imti.

Viskas yra paprasta

(nuotrauka - 12 divizija)

Su Vasario 16-ąją!

nePatyliukais

O kodėl jie zirga galva?

2010-02-15T15:51:00.002+02:00

Taip, svečiavomės pas brolius latvius. Patiko :)

Įkvėpti šitos reklamos mudu su Tigrėnu nusipirkom bilietus į Rygą :) smagumėlis, net jeigu nemažą laiko dalį praleidome viešbutyje, važinėdami liftu aukštyn žemyn ir mėgaudamiesi atsiveriančia panorama :)

Sniegas, visur sniegas - tikslą pasiekėme beveik valanda vėliau, dėl pusnių važiuojamoje kelio dalyje :)
Bet broliai tvarkosi puikiai. Gatves valo net tramvajai,..

... o stogus - dėdės, prisirišę prie kaminų.

O tą zirga galva prisiminėm visai netikėtai, aptikę gatvėse štai šitokius kioskelius:

Ką besakytumėt, smagu pasijuokti, kiek daug smagių derinių atsiranda tarp panašių kalbų. Argi ne zirga galva, jei kioske pardavinėja avižas ;)

Na juk niekas dėl to iš tikrųjų neįsižeidžia, m?

Dar matėme jūrą, kuri įlankoje tokia rami, kad nesiskyrė nuo įtekančios upės, ir vienišą švyturį, iki kurio bridome gerą pusvalandį...

Va taip leisti ilguosius savaitgalius smagiausia :)

O jo dar netgi liko.

Džiūgauja,

nePatyliukais

Atsitiktinis koliažas: Kaunas Rygoje ar Ryga Kaune?

2010-02-08T18:39:00.000+02:00

Štai kas nutinka, kai nuplyšta pusė viršutinio plakato. Nei dabar džiaugtis, kad Kaunas mano miestas, nei į Rygą važiuot. Tik galva apsisuka :)

Ką smagaus aplankyti Rygoj žiemą?
nePatyliukais

Sekso žaislas... jūsų agintiniui (???)

2010-02-05T09:07:00.000+02:00

Užkliuvo akis šindien už reklamos "delfyje". Net nežinau, kaip pakomentuot... Tai geriau patys susipažinkit su pripučiama kalyte:

Yra ilgas sąrašas naudojimosi taisyklių:

Būtinai pasitarkite su veterinaru jei Jūsų šuo labai intensyviai ir dažnai naudojasi "kalyte".
Mes neprisiimame jokios atsakomybės, jei "kalytė" buvo naudojama ne pagal paskirtį ar iškreiptu būdu.
Dėmesio: nepamirškite "kalytę" Hot Doll pašerti ir išvesti pasivaikščioti!

Jei nusprendėt nudžiugint (???) savo šunelį, daugiau - čia. Galit išsinuomot už 100 litų arba pirkti už 700. Ar tik ne brangiau už pripučiamą moterį? ;)

Tai gal tiek,
nePatyliukais

Atsargiai, tirpsta!

2010-02-03T17:47:00.004+02:00

Šiandien perskaičiau apie galimą potvynį ir išėjau laukan patikrinti rizikos. Tikrai prasta situacija.

Varvekliai jau tirpsta...

Kapt kapt kapt

Tirpsta, tai tirpsta, dar blogiau, kad nespėję ištirpti krenta piliečiams ant galvų.

Bet yra sprendimas. Neee, ne numušti (per daug vargo) - tik imti ir nebeleisti žmogeliams pro čia vaikščioti :) Va koks paprastas sprendimas:

Su tais parištais virstančias Gediminaičių stulpais arodo dvigubai smagiau, ką? Viską parišim, ir bus tvarka! :)))

Dairosi kaspinėlio,
nePatyliukais

Sekmadienio pusnys... ir vienuolės ant rogučių

2010-01-31T15:55:00.006+02:00

Kadangi vakar beslidinėjant po vieno vienintelio, bet nesėkmingo kritimo šiek tiek pasitempiau koją, šiandien nusprendėm ramiai pasivažinėti rogutėmis.

Viskas baigėsi šitaip:

Bet prasidėjo gana smagiai. Visai prie namų radom kalnų slidžių trasą su keltuvu! Bet su rogutėmis ten mūsų nepriėmė... Tačiau ir miške radom tokių kalnų, nuo kurių ramiai pasivažinėti tiesiog nepavyko...

wyyyy!

Atrodo, kad šiandienos puikiu oru miške džiaugėsi visi. Sutikom netgi seseris vienuoles su rogutėmis!

Vienintelė šios dienos netektis - rogutės, neatlaikiusios savo pirmosios kelionės. Taip ir manėm, kad nebereikia leistis to paskutinio karto ;) Ech, šeimos vyrui bus darbo remontuojant :)

Keliauja purtyti sniego iš kepurės,

nePatyliukais

Šeštadienio pusnys...

2010-01-30T20:34:00.002+02:00

... ir pasikraidymai :)

Plast plast plast :)

Wyyyy!

Pusnyje tupi ne tik išvirtę slidininkai, bet ir eglutės :)

Sako, fotoaparatas prideda porą kilogramų. Šitas geniukas plika akimi žiūrint, atrodė "kūdesnis" :)

Jaukaus šeštadienio vakaro, mielieji!

nePatyliukais

"Viskas daininkams. Tfu, dainilinkams. Neee, daililinkams!!! Ai..."

2010-01-29T18:29:00.001+02:00

Štai kaip turėjo vargti šio reklaminio "Prismos" katalogo teksto redaktorius. Sunkūs tie lietuvių kalbos žodžiai... ir ilgi beprotiškai. Kažin, kaip pasisektų su nebeprisikiškiakopūsteliaudami?

Eina pirkti daininko pieštuko,
nePatyliukais

Amžinasis variklis!!!

2010-01-27T15:52:00.000+02:00

Pagaliau! Tokį net patys galit pasidaryti. Jums reikės:

Katės
Skrudintos duonos riekelės, apteptos sviestu.

Ir viskas! Kaip tai viskas?
Logiškai reikia mąstyti, logiškai, mielieji.
Katė visada krenta ant kojų. Duonos riekė, aptepta sviestu visada nukrenta sviestu ant žemės (kiaulystės, bet vis tiek dėsnis). Taigi, šiuos du dalykus telieka sujungti ir...
...Gauname amžinąjį variklį!!!

Tiems, kuriems dar kažkas neaišku, trūksta schemų, grafikų ar įrodymų, juos rasite čia :)
Gal jau metas vietoj vėjo ir saulės elektrinių statyti sumuštkatinę? ;)

"Duhn-duh-duh-DUH-DUH! Duhn-duh-duh-DUH-DUH!"

Eina skrudinti duonos,
nePatyliukais

Ar aš jau užaugau?

2010-01-26T19:41:00.000+02:00

Turbūt ne man vienai atrodo, kad čia apie... mane. Tik man net ne milimetrai, o šviesmečiai, kai pagalvoji... Bet klausai ir nuteikia taip... maloniai jaukiai. Kada nors ir man bus telikę tik keturi milimetrai.
Taip, būtent taip ir bus.

Ant pirštų galiukų,
nePatyliukais

Snaigės žygis Verkiuose

2010-01-17T21:53:00.000+02:00

Taigi, dar tik antrą kartą slydau "Snaigės" žygyje, o dėdė, dalijantis lipdukus mane jau pavadino veterane! Gal įsidėmėjo žaliąjį kepurės kutą? :)
O mano mielas orientacininkas net nubraižė raudontaškį žemėlapį. Vieta, kur man pritrynė batai, nepažymėta, kai kur žaliai pagrybauta (ne viską net jis atsiminė), bet vis tiek sveikintinas darbas! :)

O batai pritrynė todėl, kad užsimojom nučiuožti 10 kilometrų. Ufff. Bet įveikėm, nors vienu metu jau norėjau viską sviesti į pusnį ir eiti basa. :)

Mintis po finišo - jeigu arbata tokia ypatingai skani, koks turėtų būti nežemiškas sumuštinio skonis, jei tokį duotų finišavus :) Na, kitą sekmadienį bent šaldytuvas su pietumis bus arčiau - šliuošim Antakalnyje. Ten ir susitiksim? :) Šįkart visai slidinėtojų miniai vienos, net dviejų milžiniškų bačkų arbatos, sako, nebeužteko, tūkstančio lipdukų irgi!

Slidinėjant ne tik sportuoji, bet ir pamatai-sužinai. Šįkart nustebino.

Sąžiningai,

nePatyliukais :)

Ausų skundas

2010-01-16T11:55:00.000+02:00

Troleibuse ramiai išsitraukiu iš kišenės ausinuką, užsidedu ausines ir paspaudžiu play. IR AUSIS IMA SPROGDINTI PAŠĖLĘS KLYKSMAS, aš pašoku iš vietos ir drebančiais pirštais mėginu susirasti "stop" mygtuką, o visi aplinkiniai išsigandę atsitraukia per pora žingsnių.
Žinoma, puikus būdas pasidaryti daugiau vietos aplink save, bet keliai man dreba dar kelias minutes, o muzikos klausytis nebesinori visą dieną...
***
Taigi, vienas mano ausims nedraugiškiausių dalykų yra sulūžusi ausinuko užrakinimo svirtis. Tai reiškia, kad kišenėj ne tik kad nusireguliuoja klausomos audio knygos puslapiai, bet ir garsas užsispaudžia iki paskutinio įmanomo 30 garso lygio. Brrr.

(nuotrauka: concept-phones.com)

Nupuošti, negalima vėluoti (Piktas Baltasis Lokys)

2010-01-07T17:01:00.002+02:00

Taip, šventės baigėsi. Mūsų Baltasis Lokys nesidžiaugė, kad su Žaliaskarės atsisveikinimu užgaišom vieną dieną. Štai jis visas piktas:

Žiemos šventės praėjo, bet žiema pasiliko džiugint :)

2010-01-07T10:37:00.000+02:00

Kaip murksi, taip ir atsimurks

Noriu pasidalinti knyga, su kuria praleidau du jaukius vakarus. Mažutė ir trumputė, bet miela iki ūsų galiukų! Taip, subalansuota kačių mylėtojoms.
Jo Miau Ma išmintis. Pirmoji raidė – J su dviem brūkšneliais, kaip kinų hieroglifas. Knygos pavadinimas skamba kaip kokio garsaus filosofo traktatas. Tik šiuo atveju tas garsus filosofas – katė.
"Smiltainio kapavietėje Takla Makano dykumoje (šiaurės vakarų Kinija) archeologai atkasė senovės letenraščius, kuriuos parašė pirmoji pasaulyje kačių filosofė Jo Miau Ma. Keletą metų kantriai vertę tekstus, mokslininkai pagaliau pristato jos išmintį plačiajai visuomenei".
Nežinau kaip jūs, bet aš patikėjau ;). Pirmajame skyriuje nuodugniai paaiškinama, kaip letenraščiai atrasti, su tiksliomis datomis ir vietomis. Man net paausiai išrasojo iš netikėtumo ir atradimo džiaugsmo!
Knygelė jauki nuo viršelio iki puslapio numerio kampe, o iliustracijos, vaizduojančios kates, katinus, kačiukus siūlo atskirus knygos puslapius įsirėminti. Tikrai, seniai nevarčiau tokios jaukios knygos.
Alegorinių istorijų ir aforizmų pagrindinės veikėjos – katės. Šalimais yra ir paaiškinimas, kaipgi šią išmintį panaudoti žmogui, kuris neturi nei minkštų letenėlių, nei aštrių nagučių. Iš puslapių spinduliuoja šiluma ir katiniška ramybė.
Pelei nepasakysi, kur bėgti, lygiai kaip vėjui – kurlink pūsti. Nesikrimsk dėl dalykų, kurie tau nepavaldūs.
Nežinau, ar kačių nemėgstantys suvoktų tekstą taip, kaip jas dievinantys, bet jeigu sutiksime, kad kiekvienoje moteryje slypi įgimtas katiniškumas, čia labai moteriška knyga.
Mane privertė murkti.
O kaip murksi, taip ir atsimurks.

Informacija apie knygą:
Autorius: Joanna Sandsmark
Leidėjas: Alma littera
Metai: 2005
Puslapių skaičius: 96
Formatas: 15,5x17
ISBN: 9789955088547

Slyste marš!

2010-01-03T23:18:00.000+02:00

Šįryt pagaliau įgyvendinom ilgai brandintą dėją sudalyvauti (prasičiuožti) "Snaigės" žygyje. Nuo 11 ryto startas laukė Vingio parke, tačiau mums atėjus apie pusę dvyliktos, jau buvo finišuojančių - neištvėrė entuziastai belaukdami oficialaus trasos atidarymo :) Mano orientacininkas būtinai liepė įdėti šitą žemėlapį:

Čia tam, kad tie, kurie šliuožė, pasidžiaugtų, o tie, kurie nebuvo, pavydėtų. Pavydą dar gali sustiprinti šitai:

Miškas atrodė tikrai įspūdingai, saulė švietė, o šalčio mosuojant lazdomis nesijautė :)

Puikiusias atpildas - arbata, o po 7 įveiktų kilometrų pietūs namuose buvo ypatingai skanūs.

Jau laukiam kito sekmadienio ir keliausim į Karoliniškes :)!

Metas tepti slides, kol sniegas nenutirpo :)

Katinas Antanas laukia Tigro metų

2009-12-30T10:28:00.002+02:00

Pūkuotų žiemos švenčių, mielieji! Svarbiausia - saugokit letenėles, kad nesušlaptų :)*

"Ilgumos". Antrasis gimtadienis iš priešpaskutinės eilės.

2009-12-22T21:57:00.001+02:00

Truputis prabėgusio sekmadienio. Praleidau jį ypač jaukiai, nes pasinaudojau po mano įrašu apie VU bardų Festivalį komentaruose mestelėtu "Ilgumų" pasiūlymu pabūti su jais dviejų metukų gimtadienyje. Dovanų nenusinešiau, įteiksiu nors dabar - šiek tiek pavėlavusios, bet vis dar šviežios vakaro nuotraukos. Iš priešpaskutinės eilės. Skanaus! :)
Tiems, kas nežino, kas gi tos "Ilgumos", trumpai, jų pačių žodžiais: namų muzikavimo grupė, siekianti atgaivinti naminę meilę muzikai, kai grojama daugiausia sau ir truputį - kitiems. (Šitoje vietoje visi padžiūgaujame dėl to "kartais" - gražiai muzikuoja, jaukiai, norėtųsi ir dažniau). Šiuo metu grupę sudaro Justinas, Agnė, Barbora, Auksas (Evaldas), Justina ir Gediminas. Plačiau apie juos ir "ilgumas" galite pasiskaityti čia.
Namų muzikavimas nereikalauju įspūdingų sceninių kostiumų. Svarbu, kad būtų minkšta ir jauku:

Sekmadienio vakaras prasidėjo nuo suvokimo, kad niekas nepranešė apie vakarėlio dresscode. Visi įėjusieji batus tvarkingai palikdavo prie durų, ir toliau šlepsėdavo vilnonėmis kojinėmis. Dabar suprantu, ką turėjo galvoje "Ilgumos", dainuodamos: Mano batai... Mano batai buvo du. O daugiau man ir nereikia :) Kukliai nusavėme batus ir slėpėme savo šeimynines kojines po kėdėmis. Kitiems, pasiruošusiems, nereikėjo taip kuklintis:

Aplinka puikiai tiko namų muzikavimui - salytė nedidelė, atrodė, kad visi visus pažįsta. Buvo jauku. Nes namų muzikavime galima susisukti ant kėdės, padėti galvą draugui ant peties, pritarti, nebijant "nusidainuoti". Kaip sakė Justinas: Nepataikysit į ritmą, vis tiek galit plot - niekas čia iš jūsų nesijuoks, mes patys kartais nepataikom :) Dainų išgirsta visokių. Nebežinau, daugiau linksmų, ar lyriškų, bet stogas pasikelti ketino, nors patys muzikuotojai sakė: Mes "Ilgumos", ne "Trankumos", daug linksmų dainų neturim. Man patiko visos. Ir kai skambėjo žodžiai: Ir jei į dangų žmonės pakilt galėtų... Pamaniau, kad per vakarą mes tikriausiai truputį ūgtelėjom.
O po muzikavimo buvo gimtadienio tinginio skanavimas. Tokio didelio aš dar nemačiau ir nekramsnojau. Kiek ten Justinas sakė, aštuonuiolika pakelių sausainių ir penki kilogramai produkto? :) Skanumėlis.

Ir čia buvo dar ne pabaiga. Kas iškeliavo namo, o kas pasiliko jaukiame ratelyje dar pasidainuoti ir pamuzikuoti...
Belieka tikėtis, kad kito tokio vakaro nereikės ilgai laukti.

Su gimtadieniu! :)
nePatyliukais

Viena ranka net batų neužsiriši!

2009-12-09T22:24:00.001+02:00

Būtinai turiu su savo ištikimaisiais tinklaraščio skaitytojais pasidalinti šlovės valanda! :) Seniai šitiek ir šitaip nustebusi ir laiminga buvau. Visos laimės priežastis - konkursėlis korupcijai - ne! Įprastinė eiga - radau reklamėlę su kvietimu dalyvauti - šovė idėja - susibūrėm ir įgyvendinom. Išsiuntėm. Konkurso pabaiga skelbta gruodžio devintoji, gruodžio aštuntąją nebeiškentusi paklausiau, kokia gi tolimesnė eiga - po pusvalandžio gavau kvietimą į apdovanojimus, kurie šiandien, ketvirtą valandą. Na va, galvojau sau, nieko gero, kad praneša paskutinę akimirką. Visgi nuėjau į istorinę prezidentūrą pasižiūrėti - bent kokį įspūdį parsinešiu ir su jumis pasidalinsiu :)

O nutiko taip, kad mano įspūdžiai kuo geriausi, nes nedažnai šitaip pasiseka - puikūs įvertinimai ir šūsnis padėkų, diplomų ir prizų :). Dar belaukdama nugirdau, kaip organizatoriai šnabždasi mano vardą, bet iki pat paskelbimo sunkiai tikėjau, kad gausiu pagrindinį prizą. Už ką? Ogi va:

Videoklipas "Viena ranka net batų neužsiriši":

Vaizdo reklama "Padūduok!"

Ką jos (šitos reklamėlės) padarė teisingai, tai, kaip ir buvo tikėtasi, išsiskyrė visame imančių-duodančių rankyčių kontekste. Labai džiugu, kai idėjos įvertinamos, pastūmėjo mane dažniau rodytis ir tobulėti :)
Va perskaitysiu laimėtą knygą Fotografo akis (Michael Freeman), nueisiu į Prografikos siūlomus reklaminės animacijos kursus ir iš tik idėjas generuojančios filologės tapsiu žmogumi-orkestru? :))

Beje, mano laimingoji suknutė tikrai turi galios!

Šypt šypt šypt :)

„Iki“ Vilniuje arčiausiai namų, bet vaikštome į tolimesniąsias

2009-12-09T21:57:00.005+02:00

Tiesiai arčiau, aplink greičiau, sako liaudies išmintis. O aš kaip bevaikščiočiau, vis pasiklystu :) O kai kurie kelio ženklai man visiškai nepadeda...

Jau pusę metų esu pusiau aktyvi vilnietė (t.y., blaškausi tarp dviejų Lietuvos didmiesčių). Ir sostinėje mane glumina vienas dalykas: gyvenu Antakalnyje, tarp dviejų "Iki" parduotuvių ir kiekvieną kartą keliaudama apsipirkti susiduriu su dilema: o kuri iš jų arčiau? Visada padės kelio ženklai!

Tik... ar tikrai visada? Kai einu link mano manymu artimiausios „Iki“, pusiaukelėje matau tokią reklamą-kelrodę:

Aš ateinu nuotraukoje „iš kairės“ ir einu į „Iki“ esančią nuotraukoje „iš dešinės“. Pati reklama kabo Antakalnio ir Šilo gatvių sankryžoje. Kaip matote, šioje vietoje, anot ženklo, man dar liko eiti apie 300m. Kadangi apie pusę kelio jau nukeliavau, tai iki namų yra irgi apie 300m. Visai tikėtina.

Tik va, mane glumina atstumas iki parduotuvės Antakalnio 73. Jei nuo čia reikia eiti 500m, tai nuo mano namų tik 200m. Kaip manote kodėl tada aš neinu į artimesniąją „Iki“ Antakalnio 73, o pėdinu į „Iki“ Antakalnio 42?

Atsakymo išaiškinimui pateikiu dar vieną reklamą, esančią Antakalnio gatvėje prie L. Sapiegos stotelės:

Ji nurodo atstumus iki tų pačių „Iki“ parduotuvių. Anot reklamos, tarp parduotuvių yra 400m atstumas. O koks tas pats atstumas anot pirmosios reklamos? Ogi 800m. Darosi įdomu. Einšteinas tai paaiškintų iškreipto erdvėlaikio sąvoka, na o orientacininkas griebiasi žemėlapių.Kreipiuosi į savo orientacininką.

Jis pamatuoja topografiniam M1:50 000 ir maps.lt žemėlapiuose. Gauna tokius atstumus:

• L. Sapiegos stotelė - „Iki“ Antakalnio 42 – 700m (reklama teigia 300m);

• „Iki“ Antakalnio 42 – pirmosios reklamos vieta – 300m (reklama irgi teigia 300m);

• Pimosios reklamos vieta - „Iki“ Antakalnio 73 – 1000m (reklama teigia 500m).

Taigi, atstumas nuo L. Sapiegos stotelės iki „Iki“ Antakalnio 73 yra apie 2km, kai reklamuoja 700m. Nemenka paklaida.

Štai jums ir atsakymas, kodėl einu į „Iki“, kuri anot reklamos, yra toliau nuo mano namų. Kažin, ar čia parduotuvės persikraustė kaip kokie raganos namukai ant vištos kojelės, ar tiesiog apsiskaičiuota? Panašu, kad kažkas tiesiog blogai numieravo :)

Pasidarė įdomu, kaip yra su tomis rodyklėmis - jei tai būtų ženklas iki svarbaus objekto klaidžiam miške, ar, tiksliai matuodami žingsniais, nepaklystume?

Kad jau šitiek miniu iki, prašau spausti kairėje pusėje esantį baneriuką ir palaikyti jų puikią Kalėdų stebuklo idėją! :)

Žiūrėkit, kur einat ;)

VU bardų festivalis. Įspūdžiai iš paskutinio (?)

2009-12-07T09:36:00.004+02:00

Tas klaustukas todėl, kad nesitiki, kad šitoks renginys ėmė ir baigėsi. Ne ne ne, bus kitu pavadinimu ar kitoje vietoje, bet bus.

Kai Gediminas Storpirštis paklausė, kas dalyvavo visuose anksčiau buvusiuose festivaliuose (šitas gėris vyksta nuo 2004 metų), pakilo vos kelios rankos. Tų, kurie atėjo pirmą kartą, buvo dauguma. Susigėdom net truputį. Manau, kad sveikintinas dalykas, jog žmonės ateina nors į paskutinį - geri įspūdžiai apie puikius dalykus greitai sklinda, taigi žiūrovų skaičius nuo pirmojo festivalio išaugo dvigubai.

Buvau kažkaip atitolusi nuo to, kas vyksta dainuojamosios poezijos palėpėje (visada, norėdama apibūdinti tą vietą, kur vyksta dainuojamoji poezija, į galvą pirmiausia šauna palėpė. Turbūt Kauno dramos teatro įtaka), taigi iš naujo atradau Nedą Malunavičiūtę, kuri su Olegu Ditkovskiu scenoje sukuria tokią jaukumą, kuri pasklido po salę ir net pro langus veržėsi Visiškai pirmą kartą išgirdau (ir mane maloniai nustebino) grupes "Ilgumos", "Rezervuota", ironiškąjį Šarūną Černiauską.

Na ir kur jūs rasit koncertą, kur vienoje vietoje pasiklausyti galima Gedimino Storpirščio, "Liūdnų slibinų"(keista, kad žiūrovai nepakilo ir nepradėjo polkutės šokt!), Mindaugo Ancevičiaus su grupe, Olego Ditkovskio su Neda Malūnavičiūte (jauku), Sauliaus Bareikio, Vlado Bagdono [penktadienio koncertas]; Andriaus Kaniavos (kuris atkeliavo per savo gimtadienį) su grupe, Andriaus Kulikausko (kuris užbaigė koncertą festivalio himnu ir pakartoti ėjo tris kartus), "Atikos", Daliaus Skamarako (kurį į festivalius, pasak jo paties, kviečia tik du kartus: pirmą ir paskutinį), Ernesto Bruzbarto, "Ilgumų", Jono Baltoko (pasirodė, kad žodžiai jam - kaladėlės. Susidėlioja itin žaismingi tekstai), Raimondos Pečkytės, grupės "Rezervuota", Šarūno Černiausko [šeštadienio koncertas].

Vis dar galit patikėt, kad visa tai "sutilpo" į trumputį trijų valandų koncertėlį? Argi kas tikėjosi, kad kiekvieną atlikėją žiūrovai kvies pakartoti ir niekaip neleis išeiti? Užtrunka beveik dvigubai, nei tikėjosi organizatoriai. Nespėjom į paskutinį troleibusą nei penktadienį, nei šeštadienį - ir kaip smagu pasivaikštinėti po tokios gausybės geros muzikos!

Ir dar: maži jaukūs bilietėliai su vaiku ir aitvarais, kepti kaštonai ir čiobrelių arbata per pertrauką nuteikia. Maloniai.

Linkiu sau daugiau tokių savaitgalių. Ir jums!

Nuotrauka - Sieloj Ramu

Antanas? Dominykas?

2009-12-06T17:15:00.000+02:00

Turim namie tokį žydrą kačiuką. Ir tokia tradicija - visi namų gyventojai turi vardus. Pavadinom jį Antanu. Nes jis toks antaniškas.

Neseniai kalbėjom apie jį ir nebeprisiminėm to vardo...
- Petras?
- Artūras?
- Dominykas!
- Ne, man atrodo mes jį Antanu pavadinom...

Iš tiesų, Antanas. Na jūs dar kartą į jį pažiūrėkit. Tikras Antanas.

- O gal pervadinam jį į Dominyką? Toks katiniškas vardas.
- Neee, tu dar kartą į jį pažiūrėk.
- Aha, tikrai. Dominykas toks apvalesnis vardas, o va Antanas - plokščias.
- Būtent!

Linkėjimai Antanams ir Dominykams!

Zombiai ir mano naktinė praktika Australijoj

2009-12-04T09:16:00.000+02:00

Praktikos ir darbo paieškos išderino mano ramią egzistenciją ir sujaukė protą. Naujausias mano išsiųstas prašymas - kažkur į Australiją, kur keisti keliautojai ieško padėjėjo(?) Išsiunčiu visiškai pamišusį laišką - kad kiurksoti Australijos miškuose tarp kengūrų yra mano gyvenimo svajonė, ple ple ple, ple ple ple.

Ir (kaip netikėta!) sulaukiu telefono skambučio - jūsų motyvacinis laiškas mus sužavėjo, norėtume susitart dėl pokalbio. Krykštauju iš laimės ir keliauju į mokyklą (?) kur fizikos mokytojas, kuris yra mano ir visos mūsų grupės praktikos vadovas, pranešti gerą žinią. Bet mokykloj manęs laukia visiškas fiasko - ten kolegės, atsidariusios mano blogą, kartu su tuo mokytoju (net pavardę prisimenu) skaito naujausią komentarą, kuris skamba maždaug taip: "Mes apsigalvojom, pamatę šitą. Jokios praktikos tu negausi, keista arogantiška pasipūtėle. Kai išmoksi normaliai rašyti ir bent lašą Australijos suvoksi, gal ir susitiksim. Bye, looser!".

Jūs bent įsivaizduojat, kokia gėda? Bandau apsimesti, kad taip ir turi būt ir kad tos praktikos visai nenorėjau...

Grįžtu namo, o ten mane pasitinka blogas su trimis naujais komentarais, kurie klykia raudonos spalvos apvadais: "Mes apsigalvojom Rašiniai puikūs", "Tiksi idealiai, atvažiuojam rytoj - būk pasiruošusi." Trečiojo nelabai pamenu, bet ten parašyta kažkas žiauraus, panašaus į "Išmėsinėsim tave gabalėliais ir persodinsim tavo kūno dalis mūsų zombių armijai".

Aš pagaliau suprantu situaciją - užsirašiau į labai nekokią praktiką, ir ten nebenoriu. Vienintelis, galintis mane išgelbėti - tas pats pliktelėjęs fizikas! Lekiu į mokyklą kliūdama - tiek nedaug laiko liko pasislėpti - nieko nespėju net savo Katinui pasakyt, kas mane labai trikdo ir liūdina. Bet. Nėra laiko.

Fiziką randu savo kabinete. Uždususi aiškinu savo apgailėtiną siuaciją ir jau matau į mane rankas tiesiančius zombius. Mano klausimas - ką daryt? Jis gi vadovas, turi žinot...

Ir jis žino!

- Kaip tik sukūriau gaubtą, kuris uždengia žmogų penkmečiui - gyveni kaip žuvytė akvariume, o kiti gali į tave žiūrėti, bet paliesti - ne. Užsidarysim abu, o kai po penkių metų išlįsim, pavojus bus praėjęs. Tik greitai!

Ir jis ištraukia tą didįjį gaubtą. Aš vis dar galvoju, kad visai nenoriu užsidaryt po gaubtu su fiziku ir prisimenu Katiną, kuris liks vienišas... Bet gaubtas jau leidžiasi, o į duris beldžiasi zombiai...

Viskas būtų pusė velnio, bet iš kur visame siužete atsirado pliktelėjęs fizikos mokytojas, kuris mokykloje buvo vos du metus? Pasąmonė mėgsta išdykaut?

...Labas rytas,

nePatyliukais

Spausti (padėti) nieko nekainuoja!

2009-11-26T13:53:00.005+02:00

Įsijungiu į būrį Kalėdų stebuklo kūrėjų. Gal tie keli mano tinklaraštyje apsilankantys žmogeliai paspaus tą kampe esantį laukelį kartą per valandą ir mes visi iki Kaldėdų surinksim bent 10 lt? Ir ir ir atnešim dar vienam vaikučiui šypseną per Kalėdas. Smagu, kai padėti nesunku.

Spaudinėkit,
nePatyliukais

Apatijos bacila ore!

2009-11-24T15:34:00.004+02:00

Atsargiai, neužsikrėskit nuovargiu/tinguliu. Lietus į gera neišeina...

nežiovaukit,
nePatyliukais

Prašaaaau, tik neišmeskit iš feisbuko!!!-lietuviai nebetelpa?

2009-11-13T09:34:00.004+02:00

Sako, nebėr feisbuke vietos žinokit! Va gi kokių laiškų prieš porą dienų gavau:

"Facebook tampa labai lėtas. Istorija rodo, kad priežastis yra tokia, kad yra per didelis skaičius neaktyvių Facebook narių. Mes nusiųsime šią žinutę šiandien, kad pamatytume, nariai yra aktyvūs ar ne. tie, kurie aktyvūs, prašom persiųsti šią žinutę 15 kitų vartotojų, naudojant copy-paste, kad parodytumėte, kad esate aktyvus vartotojas. Kas neišsiųs šios žinutės per 2 savaites bus pašalintas nedvejojant tam, kad atsirastų vietos".

Siaubas tiesiog, nežinau ką ir bedaryt, tai rašau čia! Ar čia reikia komentarų? Dabar mane turbūt išmes, nes iš to juoko net negaliu nuspręst, kurie penkiolika draugų verčiausi šitos gyvenimo ar mirties klausimą sprendžiančios žinutės.
Būkit budrūs, mielieji.

Rūpestingai,
nePatyliukais

Su šv. Kalėdom!

2009-11-09T07:49:00.004+02:00

Praleidot šventę?

Po idėjų dienos keliaudama namo mąsčiau, iš kur Gedimino 9 tiek muzikos ir vaikų klegesio. Atsakymas:

Kalėdų senelio ten, atrodo, dar nebuvo, tik nykštukėliai daliję dovanas, dėdės ir tetos su skanavimų staleliais ir pokštais ("nevalgykit, čia užnuodyta"), keistų žvėrelių ir kitų padarėlių.
Vos vos susilaikiau neįsidarbinus, kai stoviniuojant prie akvarelės pribėgo teta - pasiteirauti, ar ne aš paišau veidus.

Su mielu noru būčiau apipeckiojusi ir mamą, ir vaiką! Bet negi gadinsi žmonėms Kalėdas?

Malonaus laukimo,
nePatyliukais

Idėjų diena - masinė segenų mankšta!

2009-11-08T12:29:00.004+02:00

Sunkus darbas tas idėjų generavimas!

Šiaip ar taip, ploju katučių organizatoriams - buvo geriau, nei tikėjausi. Ir net labai produktyvu. Pirmas blynas neprisvilo ir tikiuosi tai taps šaunia tradicija ir kitąmet jau susirinks ne 600, o kokius 6000 žmogelių :)
Jei neklystu, patekom į vieną didesnių taškų - Gedimino 9, kur darbavosi spalvotų akinių idėjos sumanytoja. Tie spalvoti akiniai tikrai veikia! Nes iš pradžių buvo nesmagu - vienas siūlo, kitas jau kritikuoja... Bet primeni, kad dabar akiniai raudoni, o ne juodi ir veikia. Anksčiau visuose smegenų štormuose sunkiausia būdavo, kad negali tiesiog sakyt idėjų, o didžiąją laiko dalį sugaišti joms apginti ir teisintis.
Tad net jeigu genialios mano vakarykštės idėjos, tokios kaip žiurkėnas, gaminantis elektros energiją, privalomas kiekvienoje šeimoje, arba triratukas kiekvienam mažyliui ugdant mažuosius dviratininkus nebus priimtos, būsiu išmokusi naują būdą dirbti su idėjomis grupėje :)

Vena didelė bėda ta, kad jau po pirmo raundo pasijaučiau pervargus ir galva plyšo. Gal kad persitempiau begalvodama, o gal todėl, kad apsiėmiau sekinantį raštvedės darbą. Įtampa su tomis idėjomis tikrai milžiniška, kai teturi 3 minutes parašyti 31 sprendimui. Bent jau mūsų stalelis nepasistūmėjo daugiau nei 21 sumanymas, taigi, matyt, reikia įgūdžių.

Treniruosimės ir kitąmet šturmuosim :) Belieka laikyt špygas, kad bent viena iš tos galybės idėjų papultų tam, kam reikia.

Kad idėjos materializuotųsi,
nePatyliukais

Pasiūlymas, kurio jums visai nereikia ir tik mano kasdienybės gabalėliai

2009-10-15T21:04:00.006+03:00

Labai reikia mokytis, bet aš va randu kuo užsiimt ir be viso šito. Vaistų nuo tinginystės? Ne, ačiū.

Kiek tu gali aprėpti, tiek ir mąstai.
Ir dar kartą - gal kam reikia antspaudo į smegenis? Savaitgalio proga? Turim visokių - ariel, coca-cola, fairy, zvonkę, vaistus nuo prostatos ir higieninius įklotus... Kiekvienam pagal skonį. Ai, nors šito jums netrūksta manau.

Džiugina tai, kad šiandien universitete radau ne tik kasdienius (šįkart Bradūno eilėraščių) skaitymus. Na taip, man smagu, kai galiu pareikšt imk ir lak, čia seven up ir mane pagiria. Ir mes galim diskutuot, kodėl HP Rusijoj sako: jei tave pasiuntė ant trijų raidžių, ateik pas mus. Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad niekas nenutrynė ant lentos užrašyto to triraidžio. Nes atėjusių į auditoriją reakcija labai įvairi turėtų būt :). Ir ne - nereikia keiktis, kad mus sudomint. Bet pliusas už bendrą vaizdą.

Dar man saulė šiandien patinka.
Ir didelis vakarykštis vakarėlis. Tautiniai šokiai, kai rasoja akiniai, niekas nenori eit namo, o sargai rakina universitetą ir tada važiuojam penki mašinoj, šuo, būgnas ir vienas bagažinėj. Ir čia mažulytis folklorinis vakariukas net be naminio alaus. Vis dažniau džiaugiuosi, kad ignoruoju šlapdribą ir atsiplėšiu nuo sofos.

Padrikai, bet užtikrintai,
nePatyliukais

Pasakiau Džiumdžium!

2009-10-07T19:08:00.006+03:00

Per tą šios savaitės lakstymą vis neradau laiko pagirti Liūdnų Slibinų už puikų ir labai linksmą (oi, norėjau pasakyt, visiškai graudų) gimtadienio koncertą šeštadienį "Tamstoj"! Geltonos nosinėlės, gautos prie įėjimo labai prireikė, ypač klausant karvyčio! Tikrai vertėjo būt!

Šitie žmogeliai sako, kad yra "muzikinėje erdvėje nepripažintas mitologinis darinys arba tiesiog jaunų aktorių grupelė pasižyminti lyties, ūgio bei muzikinių( ir ne tik) nuotaikų įvairove". Manau, kad jei taip ir toliau, tai yra, jeigu jau per pirmą gimtadienį Tamstoj nesutelpa gerbėjai ir stumdosi dėl vietos, kur matosi, tai oho kaip netoli tas pripažinimas ;)

"Ši anaiptol ne šventa trejybė turi šventą tikslą- savo liūdnomis dainomis ir plikomis širdimis raginti kožną lietuvį atsisakyti lengvabūdiškumo ir gyvenimo džiaugsmo." Taigi. Arčiausiai lietuvių. Užtat juos ir mylėsim, ką? :)

http://www.frype.lt/liudnislibinai, pradedam nuo dainos, raginančios tautą :)

Linkėjimai,
nePatyliukais

Konspektai eiliuota forma

2009-10-07T18:38:00.005+03:00

Pirma savaitė paskaitose įkvepianti. Kadangi kasdieniai skaitymai iš auditorijos tribūnos sunkiai suvokiami, rašomės pavienius žodžius ir rimuojam. Sakom, gal per egzaminą matyt eiliuotą tekstą lengviau?
Skaitom (tiksliau mums skaitinėja) Krėvę:

Urodas priešiškas,
vandentiekis naujoviškas.
Pajutę pašaukimą
įdiegsim religiją.
Žemės vingiais
ateis Jošua.
Mylėsim artimą,
labiau - save.
Mama, įtikink mane!

Naujas žaidimas, stengiantis neužmigt, poetiškai pavadintas žaismingu vardu: ilgų periodų ritmas - baltosios eilės, kuriamos tik iš tų žodžių, kurie atsklinda iš tribūnos:

Suduriamas kaktomuša dramatizmas
k a k t o m u š a !
Kaip išspręsti epochą, kuri pagimdė priemonę?
Įvairiaspalviais gyvenimo fragmentais,
balsų kontrapunktais
Herojus kaip piemenų minia
kolektyviniu balsu kalba
charakterių idėjas.
Užmojis vienas didingiausių -
operuojama civilizacija,
kuri maitino rytų pasakas.
Tik žmogaus esmės, deja
padaryti nepavyko...

Taigi. O mūsų seneliukas pametė akinius. Ir dabar jam raidės šokinėja su jais. O be jų tekstas liejasi. Ir mes vis tiek suredaguosim tuos šešiasdešimt pirmų tekstus. Jei tik balso užteks staugiant į užgultas ausis.

Dar šią savaitę buvo:

perdmuo
peršaukit mano paniką
aiškumo dėlei išbrauksime
Kristus, nuo gimimo įtikinėtas, kad yra išrinktasis, ir tuo patikėjęs tik savo trisdešimt trečiaisiais metais.

Know Your Cats Purr Points

2009-10-02T10:47:00.006+03:00

Jau žinau, ko noriu iš Kalėdų senelio ;)
Va:

Akupunktūra katėms! Kažin, ar uodegos kasymas patiktų mano ūsuotei, bet idėja tokia linksma, kad net pikta, kad aš nesugalvojau ;)

Malonių pasikasymų,
nePatyliukais

Back on track ;)

2009-10-01T15:04:00.001+03:00

Šitokių back on track senais gerais laikais būdavo mažiausiai po vieną per dieną - rytais. Dabar nutinka saikingai, išskirtinomis progomis.
Taigi didžioji Vokietijos Kaimietė vėl tapo Lietuvos Miestiete!

Jausmas geras. Tik.

Per tris mėnesius ten, pasirodo, išsiugdžiau blogų įpročių:

1. Įpratau apkalbinėti žmones savo nuostabia neišduodančia paukščių kalba, maloniai besišypsodama apkalbamiesiems į akis. Taigi namuose sunku susiturėt, o prie turgaus grūsdama mašiną į aikštelę net neįtariau, kad mane supranta tos bobelės, kurias pavadinom storomis žiopsančiomis bobomis. Galėjo gi ir blogiau atsitikt. Pratinuosi vėl mąstyti tyliai.
2. Visi man tėvynėj atrodo pikti, o parduotuvėse jaučiuosi ypač nejaukiai - pardavėjos žiūri ne kaip į Vokietijos kaimo Numylėtąjį Visų Svarbiausiąjį Klientą, o kaip į Potencialų nuotaikos, dienos ir viso likusio gyvenimo Gadintoją. Nebesijaučiu miela ir pageidaujama.

Ir vis dar neatpratau džiugiai sveikintis su kaimynais. Bet čia laikina, nes šiandien į mano džiugų labas ryyytas, teta, gyvenanti po mumis pareiškė: a tai jūs čia nuomojatės viršuj? Užtat čia toks kažkoks triukšmas kiekvieną vakarą!

Blogai, kai be tavęs žmonės gyveno geriau, nei su tavimi. Ech.

Pasiilkit. O kai pasiilgstat - parodykit tai,
nePatyliukais

"Autism: The Musical"

2009-10-01T15:04:00.000+03:00

Gerai, kad nepatingėjau išsirangyt iš šiltos lovos ir pagaliau nukeliavau į Pasaką. Tikrai sveikintinas užmojis parodyt tai, ko nerodo kiti. O dar šauniau, kad jie rodo ir nemokamai. Bijojau, kad salėj neliks vietos, bet net įžengus paskutinę minutę radom laisvą kampelį.

Autism: The Musical - dokumentika, kuri įtraukia.
Autizmu sergančių pasaulis man visada įdomus, tik ne mediciniškai, o tarsi viešnagė į kitokį pasaulį. Bandyti suvokti ir pamatyti tai, kas įprasta ir paprasta kitaip. Kai kam šitas rutininis pasaulėlis atrodo tarsi sudėtingas chaosas su per ryškiom spalvom ir per stipriais garsais. Ir tada slepiesi. Savyje.

Ten tu žinai viską apie dinozaurus ir visos temos grįžta prie jų, arba mėgsti groti violončele ir šviesiaplaukes mergaites, kurios su tavimi žaidžia lygiai dešimt minučių kasdien, arba nori ką nors pasakyti, bet neturi tam žodžių atsargų, arba labai bijai skriaudikų mokykloje, tačiau ir pats labai norėtum tokiu pabūti, bent spektaklyje, arba meilė miuzikle pavirsta į tikrą arba tiesiog susirandi gerą draugą ir susimąstai, kodėl jis užsidaro savyje ir kodėl netgi tu pats taip dažnai užsidarai savyje ir kiek tokių pasaulių iš viso yra aplink arba...

Kas mane ypač žavi tame pasaulyje, tai tas paprastas paprastas nuoširdumas ir atvirumas, kurio kiekvienam iš mūsų reikėtų pasimokyt.
"Autizmas: Miuziklas" - apie mėginimą dar kartą rasti vietą tokiems žmogučiams, kuriems sunku suvokti mūsų pasaulio taisykles, priminti apie juos ir pasakyti mums, kad kiekvienas yra svarbus, turi talentą ir gali skrist.
Kita pusė, parodyta filme - šeimos. Visos skirtingos, kiekviena pagal išgales atiduodančios viską, kad tik palengvintų sudėtingą gyvenimą. Ir dar, kad įrodytų, jog ir jie gali gyventi mūsų taip garbinamą ir išrinktiesiems atiduodamą normalų gyvenimą.

"Aš esu ne tik tai, ką tu matai".

Sudrebino mano pasaulėlį. Turiu apie ką pagalvot.

Ryškių minčių ir jums,
nePatyliukais

Atgalinis laikmatis. Septynios dienos

2009-09-18T13:34:00.004+03:00

Septynios dienos kaimely. Nesibaigianti vasara baigsis. Namo, tiesiai į rudenį. O šiandien atėjo Oto ir pradėjo pasakot, kad būtų labai liūdna, jei į šitą kaimą niekada nebeatvažiuotų studentai iš Lietuvos. Taip taip taip taip, pavargau tris mėnesius linksėti galva, šitaip sprandą nusisukt gali. Taip taip taip, pagerės centrelio organizacija ir kiti studentai atvažiuos į rojaus kampelį. Visai kaip mes, aha aha. Ir jie negyvens rūsy ir du mėnesius nelauks darbo ir nesijaus kaip rakštis subinėj. Ir niekas kitiems nesišypsos dirbtinėj šypsenom ir jiems nebereikės šypsotis dirbtinėmis šypsenomis. Ir nereikės niekam ieškoti balkono pagaliau pradėti revoliucijai. Va taip ir bus.

O dabar leiskit man važiuot namo. O tada mes patikrinsim šito buko linksėjimo naudą ir realų poveikį.

Septynios dienos - per anksti krautis lagaminą? Turbūt. Lauktuvių reikia. Labai. Pageidavimai?

Laikykitės, mes beveik pakeliui,
nePatyliukais

šokiai su vienu ratu

2009-09-09T17:39:00.008+03:00

Nepamirškit laikyt pusiausvyros,

nePatyliukais

Kopėtėlės...

2009-09-06T22:27:00.009+03:00

... lipam aukštyn ar žemyn?

tik nepaslyskim,
nePatyliukais

Džiugu, kad žalia tai ramybės spalva...

2009-08-12T20:30:00.002+03:00

žali purvo nuosėdų ir samanų gabalėliai
maudosi liūties teškenime
plinta matau kaip plinta

lipni žaluma
skverbiasi po durimis
suteka man po kojomis
apkabina
kojas apkabina

švelnios ir minkštos
tampa šlapios ir sunkios
šlepetės kempinės

kempinės kempinės

... tik jeigu mano žalia purvina?

Naktinė ančiukų mokykla

2009-08-11T23:56:00.004+03:00

Vienas tų Išskirtinių Vakarų, kurių vėliau pasiilgsti.
Su pasisupimu naktinėse supynėse tuščiame miesto centre, maudynėmis juodame ežere plikais užpakaliais ir sėdėjimu ant kranto įmerkus kojas į skaidrų upeliuką, kuriame mokos plaukinėt ir šokinėt paaugę ančiukai.
Beje, šitokią ančiukų mokyklą mačiau pirmą kartą.
Jie mokėsi, kaip vikriai sukinėtis plaukiojant, kaip neiškristi iš ančiukų eilės, apsisukti... Smagiausias yra mokymaisis šokinėti su skraidymo pradžiamoksliu.
Mama antis užšoka ant krato ir kantriai laukia, kol ančiukai straksi ir griuvinėja, niekaip nepasiekdami tikslo. Jie kvaksi ir plaukioja aplink, šaukiasi mamos, o ši tik tupi kaip medinė ir nė krust. Mažyliai mala sparniukais, vėl šoka ir vėl krenta. Galiausiai vienas užsikabaroja, tuomet iškart ir antras, tik trečiasis broliukas - bailiukas pasilieka. Net mama antis nubėga pažiūrėt, kur dingo trečiasis. O jis visai susijaudina, plaukinėja išsigandęs, straksi, kvaksi. Broliukai viršuj irgi kvyksi, kviečia. Net mes ant kranto stovėdamos raginam mažylį :)
Tada mama antis imasi griežtos pamokos. Su dviem likusiais ančiukais ji pasislepia už krūmokšnio ir tupi tyliai. Trečias brolis iš to siaubo, kad liko vienas, skriste užskrido ant kranto ir skubiai nukrypavo pas šeimą. Likt vienam bene pats baisiausias dalykas mažo ančiuko gyvenime.
Nakties pamoka baigta, visi smagiai plaukinėja ir, matyt, ruošiasi snausti.

Labanakt,
nePatyliukais

Pasimurkaukim?

2009-08-06T22:06:00.003+03:00

Mažais žingsneliais
krykštavimai ir triukšmas
pasitraukia.
Imame girdėti antis,
saulėlydį
ir vienas kitą.
Kutena.
(2009-08-06 18.23)

Nes tu visada šalia. Net jei šalia dabar toli.

Labanakt,
nePatyliukais

Rytas prie bokšto laikrodžio

2009-08-04T10:56:00.006+03:00

pamažu pamažu pamažu
tiksi.
ar lengviau, kai girdi?

teka žalsvas čiurlenimas,
tiksi ir muša -
nebemiegi.
2009-08-04 09.43

Labas rytas, mielieji!
nePatyliukais

Diena, kai profesoriai verda troškinį

2009-08-03T00:21:00.004+03:00

Penktadienis.
Tikras profesorius ir tikras maistas (: Reiktų jums papasakot apie jį, nes čia verčiausias dėmesio žmogus šitoj praktikoj.

Kas, jeigu gydytojas jums praneštų, kad po pusmečio mirsit?
Mesit visus darbus universitete, spjausit į viską ir tėvų raginamas grįšit į užmirštą gimtąjį kaimelį. Taip, greičiausiai. Ir susiruošit mirt. Va taip va sau būsit ir planuosit, kokias gėles jums giminaičiai ir draugai ant kapų neš. Ir netyčia kaimo daktarėlis jums pasakys: Palauk palauk, gal dar nemirštam?
Ot ir nemirsit. Nei po pusės, nei po metų. O jūs gi jau susiruošęs buvot. Nei stengėtės kampą savo įsirengt, nei ryšius palaikyt, nei... (prisimenat tą pasaką apie šiaudinę senuko tvorą)?
Jaučiatės gyvas ir įstrigęs šitam kaimelį. Čia nėra žmonių ir nėra ką veikt. O jūs nemiręs. Įsidarbinat Esperanto centre, visiškai nobodžiaujat ir dirbat vailą darbą vadojaujamas paviršutiniškų žmonių. Mąstot, kaip sugrįžt į tą gyvenimą iki mirties.
Ir pasirodo keturios lietuvės studentės su maišto idėja po pirmos savaitės. Na ir jūs prisimenat savos studijų metus ir savo studentus, paliktus kažin kur Berlyne.

Taip ir ateinam iki penktadienio troškinio. Įdomu kalbėti, nes jos išpūtusios akis klauso. Ir tada netikėtai prisimeni, kad paskutinį kartą jūsų kažkas šitaip klausė labai labai seniai. Dar prieš tai, kai buvot susiruošęs mirt. Taigi. Jau turit kelialapį atgal, ten kur žmonės ir jokios mirties nuojautos. Turėtų gi priimt naujai prisikėlusį.
***
O mes nežinia, ar kada rasim dar vieną profesorių, kuris, atrodo, žino viską ir randa ką nors įdomaus bet kokiai temai. Man beveik aišku, kodėl jaunutės mergaitės įsimyli tuos perpus vyresnius dėdes - jų labai įdomu klausytis. Taigi. Gal mes ir parsivešim kažkokios naudos iš šitos praktikos?

Labanakt,
nePatyliukais

Aplankyk kaimelį: Lonau

2009-07-25T19:21:00.004+03:00

Atstumas šiandien buvo įveikiamas pėstute - apie penki kilometrai į vieną pusę. Būtų smagus pasivaikščiojimas, jei ne beveik visą kelią lydėjusi liūtis. Šlapoka, mielieji, šlapoka :)

Kogi mes ten beldėmės? Ogi pažiūrėti Crazy chickens, tai yra (kaip vėliau paaiškėjo), tetervinų. Pamatėm tik vieną jauniklį, visi kiti kažkur stebuklingai pradingo. Ir jis nebuvo toks didelis, kokį mums žadėjo. Bet ne bėda, nes miestelis kaip iš atviruko - jei tokiam būtume įkūrusios, tikiu, zysčiau ir burbėčiau mažiau. Tikrai (:

Miestelis atrodė dar gražesnis todėl, kad netikėtai pasirodė saulė ir galėjom suskleisti skėčius, išsigręžti kojines ir išpilti vandenį iš batukų.

Būtent šitoks yra mano svajonių senatvės miestukas: auginčiau čia avis, lazdute pasiramsčiuodama kopinėčiau po slėnius, su savo senuku už parankės, kepčiau anūkams blynus...

Na ir aš nebūčiau aš, jei pabaigai įrašo nepasiūlyčiau pasukti galvos. Kaip idiliškame kaimelyje atsirado šitai:
Mano galva, čia yra tikrų tikriausia gėjų vėliava, siūlanti taiką. Va taip va, paimta ir iškleista pro vieno tipiško namelio tipišką langelį. Kaimo žmonės šnibždasi, kad šiame namely gyvena dvi pagyvenusios šiuolaikinės raganos.
Taika?

Smagių pamąstymų,
nePatyliukais

2009-07-22T11:06:00.002+03:00

Neramu neramu neramu lietui lyjant
barbenimas malonus
bet net ir pats lietus
toks neramus neramus

Dar viena audra rūsy. Ne, nebijau. Tik užgesinusi šviesą ir apsikabinusi Neklaužadą stebiu, kaip mėlynai žybsi palapinės kampas ir aštrioji piktoji Agava. Pro mažą rūsio langelį nematau žaibo, nė vieno. Tik iš didelio griausmo ir vis blyksinčio mėlynumo spėju, kokio dydžio ir formos buvo iškrova.
Keisčiausias ir šiurpą keliantis, pirmą kartą girdėtas derinys: bažnyčios varpas, mušantis be ketvirčio pirmą nakties, palydimas griaustinio dudenimo.

mažytės pėdutės trepsena
drėgstančiu šaligatviu
tenai ir šičia
užsikrečiu neramumu

tik atmerktom akim žiūrėti
kaip jomis žingsniuoja
drąsiai netrepsėdamos
pėdutės

tad visgi ramina
(2009-07-22 00:23)

Saulėtas rytas neleidžia patikėti, kad buvo mėlyna ir tamsu,
nePatyliukais

Manulas!

2009-07-20T23:15:00.009+03:00

Noriu pasakyt kaip sakė Donatas feisbuke:
"Mano naujas mėgstamiausias gyvūnas - manulas". (:
Gaila, kad šiti kačiukai reti, gyvena atokiose vietovėse ir yra plėšrūs.
Ir vis tiek, šiandien man tokia manuliška nuotaika,
kad visus jus apurzgiu ir einu suktis miegučio :)

Labanakt,
nePatyliukais - Otocolobus manul

Susiglamžę aitvarai

2009-07-19T12:16:00.003+03:00

Taip, aš vis dar tikiuosi sutikt mūzą, kuri truktels už virtualaus pieštuko ir atsiskleis mano slaptas, tūkstantmečius miegojęs talentas :D

Prisimenu, kaip antram kurse iš begalinio nuobodumo per kažkurią paskaitą su suolo drauge nusprendėm išmokt piešt vištą. Nors abi buvom labai nekokios piešėjos, ji diena po dienos darė pažangą ir galiausiai tapo vištų piešimo meistre. Na o aš...
Gaila, kad neturiu parodyt tos geriausios iš geriausiųjų vištų... :D

Vėjas palankus aitvarams, laidykit!
nePatyliukais

Taip, žinau, kad nemoku piešti :)

2009-07-18T15:28:00.004+03:00

Šiandien laiškininkas atnešė siuntinį. Planšetė. Nežinia, ką su ja veikti, nes piešti aš nei popieriui, nei visur kitur nemoku. Bet, kad jau atnešė, o dėžutė tokia graži ir įkvepianti, išbandyti būtina.
Merginos už nugaros komentavo tai, ką mato vaizdo klipuose. Įkvepia :DDD

Šildykitės :)
nePatyliukais

Aplankyk: Braunschweig

2009-07-17T22:33:00.004+03:00

Kas yra Braunšveige?

Puikūs fontanai, kuriuose maudosi pusnuogiai vaikučiai ir kur taip smagu braidyti;

Daug įvairių žmonių, tai primena, kad esi tikram europietiškame mieste: per tris ten praleistas valandas matėm ne ik gatvės muzikantų, bet ir gatvės pensininkų ansamblėlį bei jaunimo pantomimos grupę, kurie darė viską taip mielai ir nuoširdžiai, kad susidomėjusių minia augo;
Smalsūs balandžiai, kurie labai mėgsta pozuoti. Bet Braunšveige jiems ne itin malonu - visos iškabos apdėtos adatėlėmis, vios namų nišos ir sienos užtvertos tvorelėmis. Kažin, kur jie vargšai glaudžiasi?

Skulptūra katėms (apie kates?). Mano mėgstamiausia nuo šiol :)

Puikus spalvingas namas. Nuo šiol mano mėgstamiausias svajonių daugiabutis. Su žalia siena, geltonu cypsium ir širdelės formos langu!

Gal atsiras dailininkas, norintis taip išpiešti bent mano balkoną? :)))

Susipažinkite – mūsų kaimelis. Herzberg am Harz

2009-07-13T21:38:00.008+03:00

Gavau pylos, kad pristatau aplinkinius kaimukus, o saviškį ir užmirštu. Iš tiesų tai laukiau giedro gražaus apšvietimo, kad atsiskleistų kaimeliuko grožis.

Ką gi mes čia turime?

Puikų esperanto centriuką (chi chi...);

Dvi bažnyčias: katalikų ir liuteronų. Liuteronų man labiau patinka, eisim trečiadienį į koncertą, gal turėsiu daugiau įspūdžių;

Ežerą. Vanduo šiltas ir labai švarus. Tame pat ežere atitverta teritorija baseinui. Bet... kam man baseinas, jei yra ežeras.

Žinoma, turim čia kalnus. Netgi prikalbinau merginas pėsčiomis į juos užsiropšti. Su paplūdimio šlepetėms. 15 km į abi puses. Vis dar turim pūslių ant kulnų. Mėlynių ant pirštukų ir bimbalų įkandimo žymių.

Jaunimui skirtą aikštelę. Mažai čia to jaunimo, bet auga gatvės profesionalai. Šaunu.

Daug džiaugsmo centre vaikučiams. Šitie arkliukai daug pakelia ir įsisiūbavę nesustoja. Iš patirties sakau :)

Nardytojų klubą. Dar nemačiau jų nardant, bet tikiuosi beplaukiodama su savo geltonu čiužinuku užtikt kokį ;)

Pilį, kuri yra miesto išskirtinumas ir pažiba. Eisim ten atsidaryt liepos pabaigoj, laukit pakitimų :D Išaugs statinio žinomumas, padaugės džiaugsmo vaikučiams...

Dar daug čia visko pas mus, bet paliksim kitam kartui :)

Gero vakaro,

nePatyliukais

Kirbina

2009-07-10T23:23:00.008+03:00

Miela ta lietuvių kalba. Kirbina :) Labai smagus žodis. Bet aš ne apie tai. Norėjau pasidalint eilėraščiu. Kajoko. Gaila, jį ne knygoj perskaičiau, o pas Astą užtikau (gaila ne kad užtikau, o kad knygos neturiu ir pati nesuradau jo:):

Vyras ir moteris

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši

ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad

pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš

pamiršiu

ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik

todėl ir nemirsiu

Labanakt,

nePatyliukais

Aplankyk kaimelį: Osterode

2009-07-10T21:38:00.014+03:00

Susipažinkite, Osterode: kaimeliukas vos 15 km nuo mūsiškio, toks pat mažytis, bet šiek tiek labiau koncentruotas, taigi pastatai centre aukštesni :)

Kas yra Osterode:

Kalnai (na taip, jei yra ir mūsų kaimelyje, bet šitie kalnai yra kreidos), taigi ypatingi :)

Graži liuteronų bažnyčia, kur labai malonus klebonas (? nežinau tų šventikų laipsnių...) atvėrė duris pačios liūties vidury ir net pasisiūlė papasakot jos istoriją. ei netyčia eisit pro šalį - užeikit ir perduokit linkėjimus :)

Žmogelis su asilėnu, keliaujantis jau minėtosios bažnyčios pusėn. Nebijantis lietaus ir visad gerai nusiteikęs :)

Kaip ir visoj Vokietijoj, čia bene pusė namų yra ne tik su čerpių stogais, bet ir su čerpinėmis sienomis!

Radom ir vieną violetinę morką (?) apvilktą prezervatyvu (?!). Sugadino apetitą... Nesuprantu teksto, bet net ir AIDS prevencijai įvaizdis gal per bjaurokas?

Na ir kad nebaigt šita morka, tai Osterode dar yra laaaabai ryškai raudona boružėlė :)

Gero vakaro,
nePatyliukais

Pamatyk: Göttingen

2009-07-08T22:56:00.007+03:00

Nuo mūsų kaimelio iki jo tik 40 kilometrų.

Getingene yra:

Graži centrinė aikštė su panele fontane, kuriai visi studentai atneša gėlių universiteto baigimo proga (Taip, tai universiteto miestelis).
Daug daug daug dviračių (dėl to baisiai norėčiau tokiam miestuke gyvent. VISUR yra dviračių takas... (tai ir įkvėpė mane nusipirkti striukę, kuri puikiai tinka važiuojant per lietų) :)

Skanūs ledai geležinkelio stoty. Ir labai malonus pardavėjas, kuris norai mokėsi anglų kalbos: this is a cup? Withnuts? :) Aplankykit, jei teks, praskaidrino dieną.
Puikūs fontanai

Rankdarbių parduotuvėlė "Kačiukų vilna" (na čia aš pati išverčiau, nors nemoku vokiečių kalbos) :)

Dubenėlis su vandeniu užklydusiems šuneliams prie gyvūnų parduotuvės durų.
Keisti namai, kurie atrodo kaip raganų nameliai. Tai tau ne blokiniai daugiabučiai, aha. Tik paėjėkit truputį nuo centro, ir juos rasit.
Žinoma, universitetas su diiidele ir įspūdinga biblioteka. Mūsų filologės aikčiojo :)

Ko Getingene nėra:

Suoliukų centrinėje gatvėje. Ėjome sėdėt į batų parduotuvę :D

Dabar tik duokit man dviratį ir aš mielai pagyvensiu ten savaitėlę kitą :)

Labanaktis,

nePatyliukais

Ir Vokiečiai jautė Mūsų Tūkstantmetį!

2009-07-07T23:24:00.008+03:00

Taip taip, mes čia keturios ir mes jėga - Tūkstanmečio himnas skambėjo ir vokiečiams, ir net vienai korėjietei. Mes dar parodysim, kokia jėga slypi mažose gležnose Lietuvos mergaitėse!

Ir jie mus gerbia. Va, mums atvykus, iškėlė vėliavą. Į savo rūsį grįžtu kaip į tikrus namus!

Dankon,

nePatyliukais

Kai būsiu pensininkė, žinosiu, kaip leisti vakarus!

2009-07-07T23:09:00.003+03:00

Aš pasėjau žalią liną

Aš pasėjau žalią liną, žalią liną, žalią liną.
Ramta tidri žalią liną, žalią liną.

Ir išdygo žalias linas...
Ir užaugo žalias linas...
Ir pražydo žalias linas...
Ir nuroviau žalią liną...
Ir sumyniau žalią liną...
Ir suverpiau žalią liną...
Ir išaudžiau abrūsėlį bernužėliui žalio lino...
Džiaugės džiaugės bernužėlis abrūsėliu žalio lino...

Taip taip, Erasmus praktika duoda žinių visose srityse, taigi jei nežinote, ką veikti, kai esate pensijoje ir turite galybę lasivo laiko, jūsų namas su terasa yra puikus ir viskas taip gražu ir tvarkinga, kad sodo darbų dirbti nebėra prasmės, jūs galite:

1. Nusipirkti kokį sintezatorių ir pastatyti jį terasoje;
2. Išmokti bent vienu pirštu spaudyti klavišus;
3. Pasikviesti dar kelis pensininkus iš jūsų kaimo ir imti dainuoti dainas, mūsų atveju - dar ir esperantiškai;
4. Na ir paįvairinimui - atsivesti pas save erasmus praktikantes, kurios įneš "šviežienos" kvapo ;)

Mirk iš juoko, bet buvo visai smagu :D Kaip jau patirtis sako, važiuodami į Vokietiją išmokit dainuot "Žalią liną". Jiems patinka skambesys ir lengvi žodžiai. Kas yra mylimiausios praktikantės kaime, m? MES :DDD

Es-pe-ran-to estas la lingvo por ni, por ni :D
Es-per-ran-to estas la lngvo por ni!

O rytoj keliaujam į šeimyninę kelionę po Giotingeną. Viskas tik prasideda! :DDD

Bonan nokton,

nePatyliukais

Mūsų puikusis rūsys

2009-07-03T22:45:00.005+03:00

Ką gali gauti Vokietijoje už 400 eurų per mėnesį?

Ogi rūsį idiliškame tipiškame Vokiečių name su sodu ir didžiuliu trešnių medžiu.

Rūsys būtų puikus, jei turėtų langą. Na, daugiau langų, ne tik tą vieną mažulytį.

Bet užtat turim gražių lempų ;)

Ir pas mus šito karščio metu vėsu, ir netgi tam rūsy yra internetas. Ir lauko palapinėj yra. Taigi, linkėjimai iš Terasos, mielieji :) Dar yra daugybė strazdų su strazdukais (kurie labai painiojasi po lagamino ratukais...) ir vienas voveriukas, kuris laukia, kol sustiprės ir keliaus atgal į mišką.

Iki šiltojo švariojo ežero – trys minutės kelio. Miestelis gražus, kaip iš atviruko. Didelė didelė Nida, manyčiau.

Gulinėju saulutėje, svilinu pilvuką, cypauju su strazdais ir maitinu voveriuką.

Vienas mažas dalykėlis – čia mano Erasmus praktika. Dar tik antroji diena, bet panašu, kad laukia ilgos ramios atostogos. Ir tingios, jei pati savęs neprigriebsiu. Bet aš prigriebsiu!

Turiu dvi knygas ir du CD Esperanto kalbai mokytis, taigi darbo yra, tuo pranešiu jums ne tik Saluton, ruoškitės.

Bonan nokton!

nePatyliukais

Debesys apačioje arba pakeliui į Vokiečių žemes

2009-07-03T01:07:00.007+03:00

Katine Katine Katine!

kai pas mane keliavai

(trim lėktuvais ir vienu traukiniu)

truputį ūsus nusvilai...

banguoti jie dabar, kokie banguoti!

Katine, tu mano ūsuoti!

[vėlyvas liepos antrosios vakaras – mažytis įkvėpimas :DDD ]

Brangieji, ar kada skridot lėktuvu? Iki liepos pirmosios, aš irgi sakiau ne. Taigi liepos pirmoji yra ypatinga data, kai Piktasis Tigriūkštis atsiplėšė nuo žemės daug daug kilometrų, ten, kur ūsai nuo aukščio ir greičio (ir įspūdingų vaizdų pro langą) garbanojasi.

Tikrai, dvi valandos neprailgo, nes Tigriūkštis prisiplojęs prie langeliuko žiūrėjo žemyn ir aikčiojo.

Todėl mano ausys vis dar užgultos (na gerai, tik viena),bet galiu drąsiai pareikšti – vertėjo.

Kitas džiaugsmas ir išbandymas laukė išlipus iš lėktuvo – kelionė iki mūsų kaimelio (15000 gyventojų, gal visgi mietas, m?) truko daugiau nei 4 valandas, nors tik 200 km, tris kartus turėjom pakeisti traukinį,kraštovaizdis vis kito, važiavom ratais ir žvyrkelių vis daugėjo. Bet atvykom sveikos ir gyvos (fone aidi aplodismentai).

O aidint aplodismentams traukia miegot ;) Apie tą miego rūsį gal vėliau papasakosiu (ech, išsidaviau).

Labanakt,

nePatyliukais

Kačiukų pirščiukai

2009-06-28T23:10:00.007+03:00

Sapnavau

Taigi, mūsų mažąją pūkuotąją moteriškaitę teko palikti namie net dviem dienoms. Ankštas mūsų bendrabučio kambarėlis ne itin smagi vieta nuobodžiauti vienam, be kompanijos, bet kito pasirinkimo nebuvo - palikome jai milžinišką dubenėlį maisto ir vandens, muzikinio centro pultelį padėjome matomiausioje ir pasiekiamiausioje vietoje (?!) ir iškeliavome savo svarbiais reikalais.
Po ilgų klajonių ir keistų situacijų, tokių, kaip mūsų dviračiai, nepatikę kelininkams ir todėl prikalti prie sienos be priekinių ratų (taaaiiip...), grįžtame namo. O ten mūsų Pūkuota Bičiulė guli ant sofos ir savo grakščiais pirščiukais spaudo muzikos grotuvo pulkelį... galiausia mus pastebi, sako: "sveiki, pagaliau parsiradot", murkteli ir grakščiai pamoja savo trumpučiais žmogiškais pirščiukais.
"Oho",- sakau, - "jai iš vienatvės net pirščiukai išaugo!"

Tik pabudus ir papasakojus šitai savo Katinui pastebėjau, kad katės kalbėjimas nenustebino, tik pirščiukai padarė įspūdį.

Todėl šios dienos (na ir nakties) kodinis žodis: pirščiukai! Pasidžiaukit jais ;)

Labanakt,

nePatyliukais, su padėka savo pirščiukams :)

Mes visi tokie Ypatingi! (ach!)

2009-06-25T16:21:00.009+03:00

Ačiū Živilei už nuorodą - made my day!
Eisiu dabar išmėgint, ar aš galiu įtikint žmones, kad jie: puikūs, gražūs, darbštūs, naudingi, išradingi, kūrybingi, nuostabūs, įkvepiantys, talentingi, malonūs, drąsūs, žavintys, mylintys, kerintys ir visaip kitaip Ypatingi!

Aš tik noriu matyti jus besišypsančus, taip taip taip! (:

P.S. muzika fone... mmm (:

Smile smile smile!!!

Šypsosi,

nePatyliukais

Nida: pasėdėkim šen, patingėkim anen

2009-06-24T18:18:00.009+03:00

Sveiki,

atrodo, senstu - nebenoriu maudytis ledinėje jūroje ir didžiausią džiaugsmą kelia gulinėjimas ir džiugios praeities (jaunystės?) prisiminimai. Todėl nusprendžiau pradėti rašyti memuarus, atsiminimus ir pastebėjimus - sau nudžiuginti ir jus paerzinti.
Įkvėpta Nidos pajūrio oro ir būsimos kvapą gniaužiančios ateities tikiuosi vis rasti ką papasakoti jums ir sau.

Taip, mano naivumas begalinis, o optimizmas liejasi per kraštus - va tokia aš sau ir patinku ;)

Šitaip ir palikim viską - geros dienos. Pas mus čia lyja, bet juk tai vis geriau, nei ta nakties audra, kai slėpiausi nuo žaibo po antklode ir krūpčiojau vien tam, kad išgirsčiau tą švelnų "nebijok".

Nebijokit ir jūs.

Mur,

nePatyliukais