Žiema: kaip išgyventi? (iliustruotas pasakojimas)
Nežinau, kaip kitur, bet mūsų sostinės kaimelyje snieguota ledi Žiežula Žiemužė jau siautėja.
Tas siautulys smagus, ypač pirmas ir toks netikėtas. Ir saulėtas. Nepamenu, kad kada ši panelytė būtų įžengusi drąsiau ir užtikrinčiau: šilta šilta šilta ir vieną rytą atsikeli - bac, šalta, apšerkšniję, snieguota.
Man atrodo, net nemėgstantys žiemos, pirmąjį jos pasirodymo rytą už lango pamatę pusnis, bent viduje klykteli vaiko balsu. Nes tos pusnys smagu kažkaip. Ypač kai žinai, kad turi vos keis mėnesius pasidžiaugt kailine kepure, tuo apvaliu jausmu, kaip prisirengi tiek, jog esi panašus į tikrų tikriausią meškiną, slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis, limpančia nosimi ir zylutėmis lesyklėlėje.
Taigi atsakymas kaip išgyventi - stebintis.
Taip kaip pirmą dieną, kai prisninga. Man kasmet iš naujo norisi klykaut, lakstyt, griuvinėt į pusnis ir purtyt sniegą nuo medžių šakų :)
Tas siautulys smagus, ypač pirmas ir toks netikėtas. Ir saulėtas. Nepamenu, kad kada ši panelytė būtų įžengusi drąsiau ir užtikrinčiau: šilta šilta šilta ir vieną rytą atsikeli - bac, šalta, apšerkšniję, snieguota.
Man atrodo, net nemėgstantys žiemos, pirmąjį jos pasirodymo rytą už lango pamatę pusnis, bent viduje klykteli vaiko balsu. Nes tos pusnys smagu kažkaip. Ypač kai žinai, kad turi vos keis mėnesius pasidžiaugt kailine kepure, tuo apvaliu jausmu, kaip prisirengi tiek, jog esi panašus į tikrų tikriausią meškiną, slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis, limpančia nosimi ir zylutėmis lesyklėlėje.
Taigi atsakymas kaip išgyventi - stebintis.
Taip kaip pirmą dieną, kai prisninga. Man kasmet iš naujo norisi klykaut, lakstyt, griuvinėt į pusnis ir purtyt sniegą nuo medžių šakų :)
tik nenušalkit nosies,
nePatyliukais
