Kačiukų pirščiukai

Sapnavau

Taigi, mūsų mažąją pūkuotąją moteriškaitę teko palikti namie net dviem dienoms. Ankštas mūsų bendrabučio kambarėlis ne itin smagi vieta nuobodžiauti vienam, be kompanijos, bet kito pasirinkimo nebuvo - palikome jai milžinišką dubenėlį maisto ir vandens, muzikinio centro pultelį padėjome matomiausioje ir pasiekiamiausioje vietoje (?!) ir iškeliavome savo svarbiais reikalais.
Po ilgų klajonių ir keistų situacijų, tokių, kaip mūsų dviračiai, nepatikę kelininkams ir todėl prikalti prie sienos be priekinių ratų (taaaiiip...), grįžtame namo. O ten mūsų Pūkuota Bičiulė guli ant sofos ir savo grakščiais pirščiukais spaudo muzikos grotuvo pulkelį... galiausia mus pastebi, sako: "sveiki, pagaliau parsiradot", murkteli ir grakščiai pamoja savo trumpučiais žmogiškais pirščiukais.
"Oho",- sakau, - "jai iš vienatvės net pirščiukai išaugo!"

Tik pabudus ir papasakojus šitai savo Katinui pastebėjau, kad katės kalbėjimas nenustebino, tik pirščiukai padarė įspūdį.

Todėl šios dienos (na ir nakties) kodinis žodis: pirščiukai! Pasidžiaukit jais ;)

Labanakt,

nePatyliukais, su padėka savo pirščiukams :)

Mes visi tokie Ypatingi! (ach!)

Aš tik noriu matyti jus besišypsančus, taip taip taip! (:

P.S. muzika fone... mmm (:

Smile smile smile!!!

Šypsosi,

nePatyliukais

Nida: pasėdėkim šen, patingėkim anen

Sveiki,

atrodo, senstu - nebenoriu maudytis ledinėje jūroje ir didžiausią džiaugsmą kelia gulinėjimas ir džiugios praeities (jaunystės?) prisiminimai. Todėl nusprendžiau pradėti rašyti memuarus, atsiminimus ir pastebėjimus - sau nudžiuginti ir jus paerzinti.
Įkvėpta Nidos pajūrio oro ir būsimos kvapą gniaužiančios ateities tikiuosi vis rasti ką papasakoti jums ir sau.

Taip, mano naivumas begalinis, o optimizmas liejasi per kraštus - va tokia aš sau ir patinku ;)

Šitaip ir palikim viską - geros dienos. Pas mus čia lyja, bet juk tai vis geriau, nei ta nakties audra, kai slėpiausi nuo žaibo po antklode ir krūpčiojau vien tam, kad išgirsčiau tą švelnų "nebijok".

Nebijokit ir jūs.

Mur,

nePatyliukais