Nida: pasėdėkim šen, patingėkim anen



Sveiki,

atrodo, senstu - nebenoriu maudytis ledinėje jūroje ir didžiausią džiaugsmą kelia gulinėjimas ir džiugios praeities (jaunystės?) prisiminimai. Todėl nusprendžiau pradėti rašyti memuarus, atsiminimus ir pastebėjimus - sau nudžiuginti ir jus paerzinti.
Įkvėpta Nidos pajūrio oro ir būsimos kvapą gniaužiančios ateities tikiuosi vis rasti ką papasakoti jums ir sau.

Taip, mano naivumas begalinis, o optimizmas liejasi per kraštus - va tokia aš sau ir patinku ;)

Šitaip ir palikim viską - geros dienos. Pas mus čia lyja, bet juk tai vis geriau, nei ta nakties audra, kai slėpiausi nuo žaibo po antklode ir krūpčiojau vien tam, kad išgirsčiau tą švelnų "nebijok".

Nebijokit ir jūs.

Mur,

nePatyliukais


Komentarai

  1. Woohoo! apie estus irgi kada papasakok ;) o šiaip tai džiaugiamės atgijusiu noru kalbėtis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. pirmas komentaras, valiooo :) bandysiu papasakot ką nors už širdies griebiančio, būtinai :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Ką galvoji apie tai?

Populiarūs įrašai