Atgalinis laikmatis. Septynios dienos

Septynios dienos kaimely. Nesibaigianti vasara baigsis. Namo, tiesiai į rudenį. O šiandien atėjo Oto ir pradėjo pasakot, kad būtų labai liūdna, jei į šitą kaimą niekada nebeatvažiuotų studentai iš Lietuvos. Taip taip taip taip, pavargau tris mėnesius linksėti galva, šitaip sprandą nusisukt gali. Taip taip taip, pagerės centrelio organizacija ir kiti studentai atvažiuos į rojaus kampelį. Visai kaip mes, aha aha. Ir jie negyvens rūsy ir du mėnesius nelauks darbo ir nesijaus kaip rakštis subinėj. Ir niekas kitiems nesišypsos dirbtinėj šypsenom ir jiems nebereikės šypsotis dirbtinėmis šypsenomis. Ir nereikės niekam ieškoti balkono pagaliau pradėti revoliucijai. Va taip ir bus.

O dabar leiskit man važiuot namo. O tada mes patikrinsim šito buko linksėjimo naudą ir realų poveikį.

Septynios dienos - per anksti krautis lagaminą? Turbūt. Lauktuvių reikia. Labai. Pageidavimai?

Laikykitės, mes beveik pakeliui,
nePatyliukais