Zombiai ir mano naktinė praktika Australijoj

  Praktikos ir darbo paieškos išderino mano ramią egzistenciją ir sujaukė protą. Naujausias mano išsiųstas prašymas - kažkur į Australiją, kur keisti keliautojai ieško padėjėjo(?) Išsiunčiu visiškai pamišusį laišką - kad kiurksoti Australijos miškuose tarp kengūrų yra mano gyvenimo svajonė, ple ple ple, ple ple ple.
  Ir (kaip netikėta!) sulaukiu telefono skambučio -  jūsų motyvacinis laiškas mus sužavėjo, norėtume susitart dėl pokalbio. Krykštauju iš laimės ir keliauju į mokyklą (?) kur fizikos mokytojas, kuris yra mano ir visos mūsų grupės praktikos vadovas, pranešti gerą žinią. Bet mokykloj manęs laukia visiškas fiasko - ten kolegės, atsidariusios mano blogą, kartu su tuo mokytoju (net pavardę prisimenu) skaito naujausią komentarą, kuris skamba maždaug taip: "Mes apsigalvojom, pamatę šitą. Jokios praktikos tu negausi, keista arogantiška pasipūtėle. Kai išmoksi normaliai rašyti ir bent lašą Australijos suvoksi, gal ir susitiksim. Bye, looser!".
Jūs bent įsivaizduojat, kokia gėda? Bandau apsimesti, kad taip ir turi būt ir kad tos praktikos visai nenorėjau...
Grįžtu namo, o ten mane pasitinka blogas su trimis naujais komentarais, kurie klykia raudonos spalvos apvadais: "Mes apsigalvojom Rašiniai puikūs", "Tiksi idealiai, atvažiuojam rytoj - būk pasiruošusi." Trečiojo nelabai pamenu, bet ten parašyta kažkas žiauraus, panašaus į "Išmėsinėsim tave gabalėliais ir persodinsim tavo kūno dalis mūsų zombių armijai".
Aš pagaliau suprantu situaciją - užsirašiau į labai nekokią praktiką, ir ten nebenoriu. Vienintelis, galintis mane išgelbėti - tas pats pliktelėjęs fizikas! Lekiu į mokyklą kliūdama - tiek nedaug laiko liko pasislėpti - nieko nespėju net savo Katinui pasakyt, kas mane labai trikdo ir liūdina. Bet. Nėra laiko. 
Fiziką randu savo kabinete. Uždususi aiškinu savo apgailėtiną siuaciją ir jau matau į mane rankas tiesiančius zombius. Mano klausimas - ką daryt? Jis gi vadovas, turi žinot...
  Ir jis žino!
- Kaip tik sukūriau gaubtą, kuris uždengia žmogų penkmečiui - gyveni kaip žuvytė akvariume, o kiti gali į tave žiūrėti, bet paliesti - ne. Užsidarysim abu, o kai po penkių metų išlįsim, pavojus bus praėjęs. Tik greitai!
Ir jis ištraukia tą didįjį gaubtą. Aš vis dar galvoju, kad visai nenoriu užsidaryt po gaubtu su fiziku ir prisimenu Katiną, kuris liks vienišas... Bet gaubtas jau leidžiasi, o į duris beldžiasi zombiai...

Viskas būtų pusė velnio, bet iš kur visame siužete atsirado pliktelėjęs fizikos mokytojas, kuris mokykloje buvo vos du metus? Pasąmonė mėgsta išdykaut?

...Labas rytas,
nePatyliukais

Komentarai

  1. nerealiai išprotėjęs sapnas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aha, sapnuoju labai retai, bet tokius prasmingus :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškasgruodžio 08, 2009

    šiaip sakyčiau netgi labai realistinis sapnas, su puikia siužetine linija :) galėtų būti pagrindas kokiam animaciniam filmukui :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tada patobulinu scenarijų ir einu dailininko ieškot :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Ką galvoji apie tai?

Populiarūs įrašai