Snaigės žygis Verkiuose

Taigi, dar tik antrą kartą slydau "Snaigės" žygyje, o dėdė, dalijantis lipdukus mane jau pavadino veterane! Gal įsidėmėjo žaliąjį kepurės kutą? :)
O mano mielas orientacininkas net nubraižė raudontaškį žemėlapį. Vieta, kur man pritrynė batai, nepažymėta, kai kur žaliai pagrybauta (ne viską net jis atsiminė), bet vis tiek sveikintinas darbas! :)

O batai pritrynė todėl, kad užsimojom nučiuožti 10 kilometrų. Ufff. Bet įveikėm, nors vienu metu jau norėjau viską sviesti į pusnį ir eiti basa. :)

Mintis po finišo - jeigu arbata tokia ypatingai skani, koks turėtų būti nežemiškas sumuštinio skonis, jei tokį duotų finišavus :) Na, kitą sekmadienį bent šaldytuvas su pietumis bus arčiau - šliuošim Antakalnyje. Ten ir susitiksim? :) Šįkart visai slidinėtojų miniai vienos, net dviejų milžiniškų bačkų arbatos, sako, nebeužteko, tūkstančio lipdukų irgi!

Slidinėjant ne tik sportuoji, bet ir pamatai-sužinai. Šįkart nustebino.

Sąžiningai,

nePatyliukais :)