Tėvynei? Kas čia per meilė?...



Aš vis pagalvoju, kuo ta meilė semiama ir matuojama. Ir nežinau tikslaus atsakymo. Tik mane visada truputuką kliudo tokie va pamąstymai (mažytis atnaujinimas: panašu, kad piktoki pamąstymai po vasario 16 dingo, bet manau, įsivaizduojat, kokie jie būna. Todėl tiesiog paskaitykim šitą straipsnį. Nuramina truputį :)

O jei jau kalbam apie tą meilę šaliai...

Meilė tėvynei nelygu meilei moteriai ar meilei pinigams ar naujai sofai, ar... na nereikia jos kažkaip apibrėžti. Būna, jauti ir tiek.

Juk gali tai kiekvienas suprasti skirtingai: mažos tėviškės miestelio gatvelės, pusnynai žiemą, vaizdas nuo Gedimino bokšto,  saulėlydis prie jūros, jaukūs pietūs su šeimyna, močiutės pasaka vaikystėje, tas laisvės pojūtis lekiant nuo kalno dviračiu... Bet kas. Ir visa šita, tu, galbūt radai kitur. Ir išbraukei tą tėvynės savoką, nes... pasimetei.

Bet tai nereiškia, kad Vasario 16 aš irgi tepagalvoju apie pusantro šimto parsidavėlių.
O jeigu pagalvoju apie trispalvę, iškeltą ant mano prastos statybos blokinio daugiabučio ir apie tuos laikus, kai tėvai ir seneliai susikibę rankomis stojo į Baltijos kelią ir tyliai tikiuosi, kad panašiame įvykyje pavyks dalyvauti ir man. Kai žmonės nemąsto, ką jie myli, o tiesiog myli ir jaučiasi dalimi. Vienas kito dalimi, kuri kuria visumą.

O laisvė nėra vien tik finansiniai ar energetiniai sprendimai.
Tai jausmas, kai kalbi su mylimu žmogumi ta pačia, nuo gimimo girdima kalba ir tau nepritrūksta žodžių... Čiauškėdama angliškai, prancūziškai ar dar nežinia kaip aš niekada, esu tikra, kad niekada, nepasieksiu tokio brandaus pokalbio. Nes tikrieji žodžiai, su tikrąją reikšme, yra lietuviški. Kai kurių neišversi.

Turim tokią pamirštą laisvę - burtis ir viską keisti. Kiekviename iš mūsų yra milžiniška galia. Ne tik burnoti ar spygauti delfyje... Tas siūlymas pradėti nuo savęs nėra toks jau kvailas. Pradėti nuo savęs ir suvokti, kad laisvi esame tiek, kiek norime būti.

Viskas yra paprasta. Net meilė tėvynei. Man smagu matyti nuo vaikystės pažįstamas vietas ir šitoje mažoje šalelėje atrasti vis naujų. Aplankyti artimuosius dažniau, ne kartą per metus. Pralinksminti paniurusį autobuso vairuotoją palinkint jam geros dienos. Ieškoti nutirpusiose pusnyse žibučių. Matyti, kaip po ilgos žiemos tirpsta varvekliai. Pirkti krapus iš močiutės turguje ir palikti keliais centais daugiau. Matyt, kaip keičiasi mano gimtas miestas. Ir stengtis, kad į gera. Kad viskas į gera. Stengtis.Va čia turbūt ta meilė. Duoti, o ne imti.

 
Viskas yra paprasta
  (nuotrauka - 12 divizija)

Su Vasario 16-ąją!
nePatyliukais

Komentarai

Populiarūs įrašai