15 laipsnių

Čia aš apie Celsijaus laipsnius, tuos t su nuliuku viršuj.

Šiandien žingsniuodama į darbą (pasišokinėdama, su muzika ausyse - ausinių laidai pagaliau nebesušąla į kietas antenėles ir nebraška ausyse, nebegrasina sulūžti perpus) eilinį kartą susimąsčiau, koks vis dėlto keistas dalykas yra pripratimas. Šįkart prie oro sąlygų. Gi pasirodo, tam, kad pajustum pavasarį, visai nereikia +10 tų minėtų laipsnių ir žibučių šlaituose - pakanka nuo -20 pakilti iki bent -6 ir iš po debesų iškišti saulę. Visi tokie linksmi ir žvalūs, kaip balandžio vidury pasidaro! Norisi su visais sveikintis ir klaust, kaip gyvena ir dovanoti kiemsargiams, gramdantiems šlapią košę nuo šaligatvio, saldainius. Pa va sa rė ja, nors tu ką :}

Beje, šįryt pirmą kartą po kokius 4 mėnesius trukusio žiemos miego, atsikėliau 5 minutėmis anksčiau nei suskambo žadintuvas. Ir žvaliai šokau iš lovos, nes buvo taip šviesu, jog buvau įsitikinusi, kad pramiegojau. Pasiilgusi buvau to žvalumo. Kelsiuosi nuo šiol  20 minučių anksčiau. Kad spėčiau nuveikti tai, ką pramiegojau per žiemą :}

Labas rytas, 
nePatyliukais

P.S. Atsisagstykit paltukus, bus karšta :}