Mano atšiauriai draugiška Islandija. 1. Pasiruošimas.

Darganota rudens pradžia – pats laikas prisiminti šiltus vasaros nuotykius. Šį kartą paaiškėjo, kad šios vasaros į vieną įrašą nesutalpinsiu. Panašu, jog turėsiu veiklos iki žiemos vidurio :).

 

Kas į Islandiją?

Šeima iš dviejų, dvi kuprinės, dvi poros kalnų batų, keli telefono numeriai su couchsurfing žmonių telefono numeriais ir šūsnis žemėlapių su  šeimos orientacininko sudarytu maršrutu. Prieš akis – dvi savaitės ir nuotykio pojūtis.

  

Spalvotieji kalnai. Mūsų akimis...

...ir pro NG žurnalisto objektyvą

Kaip Islandija?

Mėgstam planuoti iš anksto. Šių metų atostogoms jau žiemą ėmiau žiūrinėti, kur šilta ir būtų galima tingiai pasivaikščioti senovinėmis gatvelėmis, valgyti ledus ir maudytis šiltoje jūroje. Ir po Graikijos, Maljorkos, Turkijos vieną popietę bac: „Žiūrėk, bilietas į Islandiją tik 150 eurų!”. O pas mane ant kelių kaip tik „National Geographic” numeris su įspūdingomis Islandijos nuotraukomis. Kažkaip net nepagalvojau, kad ten galima imt ir nukeliaut, savo akimis į viską pažiūrėt... Nustebino iki šiurpo kulnuose, rimtai. 

Žavūs kasdienybės atsitiktinumai

Kad jau esam tokie planuotojai, kaip minėjau anksčiau, apsispręsti prireikė 2–3 valandų – kol nukeliavau iki darbo, ir radau, kas paskolintų kreditinę, nes mūsiškėje kaip tyčia trūko pinigų :). Buvo birželio 12. Kelionė liepos 18. Mėnuo plano „kaip išbūti Islandijoj dvi savaites“ parengimui. Vien NG matytų vaizdų, akivaizdu, neužteks.

Patarimai ir pagąsdinimai

Parengiam dvi stovyklas – praktinę ir socialinę. Nereikia sakyti, kad visas praktiškasis galvasopis tenka V., o aš imuosi ieškoti draugų, pažįstamų ir nepažįstamų pagalbos, nuomonės, komentarų. Tai ir prisiklausiau... Keletas labiausiai įsiminusių:

:)  Islandijoj pėsčiom ar autostopu keliauti neįmanoma, nes ten nėra kelių ir praktiškai nėra žmonių (išskyrus Reikjaviką, žinoma). Ei, bet mes tai į kalnus norim!

:)  Visos kelionės turistams Islandijoj – sraigtasparniais. Kitaip į tuos kalnus ir ugnikalnius niekaip nenusigausi.

:)  Nakvoti palapinėje ten neįmanoma, nes labai šalta ir šiaip nėra kempingų. Vienintelė išeitis – viešbutis.

Pasisekė, kad suradau ežiukų nuotykius ir  šitą dviejų vyrukų nuotykio aprašymą. Ačiū jiems! Gandus išbraukiam ir drąsiai planuojam maršrutą. Kadangi mėgstam judėti lėtai, apsidairant, net nesvarstom plano apvažiuoti visą Islandiją, kaip mėgsta daryti dauguma keliautojų. Yra net tokių, kurie sako, jog dvi savaites Islandijoj nėra ką veikt. Bet mes nuoboduliu nesiskundžiam net trečią kartą į tą patį ežeryną keliaudami ir vis randam ką naujo, tad nusitaikom į pietus, pasilikdami galimybę planą keisti pagal nuotaiką ir apetitą, kurie, žinia, kyla bevalgant.

Pasižymim kalnų kelią Landmannalaugar–Hrafntinnusker–Álftavatn–Emstrur–Þórsmörk (5 dienos), vienai dienai ramų apsižvalgymą po geizerį ir Gulfoss krioklį (Golden Circle), nusimatom dar daugybę lankytinų vietų: tiltą Amerika–Europa, Švyturį, ledyninį ežerą,  Blue Lagoon, esančią visuose įmanomuose lankstinukuose ir dar... Ei ei, čia pasakojimas apie tai, ką nuveikėm o ne apie, ką planavom, taigi...:) 

Apsisukam ir grįžtam namo

Viduryje maršruto plano, kai pavyko suskaičiuoti kilometrus, būsimą kuprinės svorį ir vidutinę temperatūrą, V. apėmė lengvas nusivylimas, kad vis dėlto „nieko čia mums neišeis“. Yra tam ir paaiškinimas – iki šiol nesame užsimoję pereiti jokio penkių dienų kalnų tako, kurio dienos maršrutas – 15 km, o dar tempiant sunką kuprinę su viskuo. Nesam ir dideli autostopo žinovai – kartą trims valandoms strigus kelyje Molėtai–Ukmergė pavyko neiškepti ir galiausiai parsirabaždinti namo, bet po to karto man nebepavyko V. įkalbinti rinktis šio kelionės būdo :). 

Pagrindo nerimauti šeimos sportiškajai pusei galėjo suteikti ir mano vidutiniškai optimistiški pasirodymai kasmetiniuose turisto maratonuose, kur pusę laiko zyzdavau, kad gal jau metas sukti link namų. Na ir mano pernykštis cirko numeris Slovakijoje, kur po dviejų valandų kelionės į viršų su visais nepasrėbiau raugintų kopūstų ir kelionės apačion metu sugebėjau taip sušalti lietuje, kad nedaug trūko iki to, kad mane būtų tekę nešti... Ir vis dėlto,  man pavyko įtikinti, kad nerimas nepagrįstas – dviejų savaičių nuotykis – pats tas per žiemą užgyventoms jėgoms išbandyti. 

Kaipgi be repeticijos!

Spėkit, ką veikėme kelias savaites prieš išskrisdami? Ogi susikrovėm kuprines pagal Islandjos metodiką ir su Kauno žygeivių klubu išėjom dvi dienas pasivaikščioti po Dzūkiją – nuo Grūto į Marcinkonis pro Latežerį ir Musteiką. 50 km, po 25 kasdien – pats tas pasitikrinimui :).