Mano atšiauriai draugiška Islandija 4. Trečia diena. Ugnikalnis.

Puikus rytas - saulėtas, šiek tiek vėjuotas, palapinė puikiai atlaikė nakties liūtį. Papusryčiaujam, susikraunam nedidelę mantą - šiandien esame pasiryžę apeiti visą salą ir užkopti į abu ugnikalnius.
Pirmiausia - kelias palei vandenyną ir puikus juodas islandiškas pliažas.

Smėliukas kaip mūsiškis pajūrio, tik visiškai juodas

Tada sukorėme nemažą kelio galą iki pusiasalio, nuo kurio atsivėrė puikus vaizdas ir puikus vėjas. Šiandien buvo sunku išsirinkti, kaip rengtis. Kol einame kur nors už kalno - karšta. Vos išlendame kur į atvirą vietą - košia kiaurai :)
Į pusiasalį galima patekti ir automobiliu, bet po naktinės liūties slidi žolė ir lengvas neapdairumas užsižiūrėjus į horizontą vieną nelaimėlį pastatė į keblią padėtį. O mums leido stebėti vietinę gelbėjimo akciją. Beje, sako, kad Islandijoje (šio fakto savo kailiu nepatikrinome) gelbėjimo paslaugos įklimpusiems, apvirtusiems ar užstrigusiems kur nors ant ugnikalnio turistams yra nemokamos. Kiekvienas miestelis turi savanorių pagalbos grupes, kurios visada operatyviai atvyksta. Ši operacija mums stebint irgi netruko daugiau nei pusvalandį.

Tik vargšas vairuotojas labai sunkiai užsikabarojo į savo vietą prie vairo :)

Kadangi ugnikalnius pasilikome desertui, o ir iki stovyklavietės nuo jų ne per toliausia, dar pasidžiaugėm įspūdingais vaizdais, eidami stačiomis salos pakrantėmis, apačioje mėlynuojant vandenynui.

Įdomu tai, kad miestelis turi ir savo mini oro uostą, kurio pakilimo - nusileidimo takas baigiasi mažu grioviu ir juokinga tvorele vos už kelių žingsnių nuo šio skardžio.

Na, ir apie ugnikalnius. Jie stūkso netoli vienas kito. Pirmasis - žalesnis ir vyresnis, o antrajam, tam fone - vos puššimtis metų.

Čia ta maža tvorelė ir griovys, apie kuriuos kalbėjau. Ir tas pakilimo takas tikrai trumputis. Gaila, kad toks pasiskraidymas gerokai viršijo mūsų biudžetą :)

Labiausiai nustebino faktas, kad  tas šviežiausias, išsiveržęs vos prieš 50 metų ir šiek tiek praplėtęs salos plotą, dar karštas. Toks rimtai karštas, pasikasus po raudonais akmenukais galima net pirštukus apsvilti!

Jausmas kaip kokiam Marse - stiprus vėjas, pučiantis iš visų pusių, raudona biri žemė, retkarčiais apibarstyta juodais pelenais. Nenuostabu, kad būtent Islandijoje nufilmuojama daugiausiai filmų apie kitus pasaulius :)

Kryžius, jei neklystu - sumaniesiems miestelio gyventojams, kurie, šiam padarui išsiveržus, pylė ant tekančios lavos vandenyno vandenį ir taip suformavo sieną. Todėl užpiltas ne visas miestas, o kelios dešimtys trobelių. Dabar jos pamažu atkasamos ir vadinamos Islandų Pompėja.

O taip karštasis ugnikalniukas atrodo nuo savo didžiojo žaliojo brolio viršūnės. Tos salelės tolumoje irgi kažkada tiesiog ėmė ir iškilo. Dabar didesniojoje galima ir namuką įžiūrėti :)

Dienos maršrutą vėl įveikėme per gerą pusdienį. Keista nusileidus iš Marso kraštovaizdžio patekti į miestelio centrą ir nusipirkti bandelių su jogurtu, kurie dingo pilvuose anksčiau, nei pasiekėme kempingą. Ten laukė dar viena staigmena - ant virtuvėlės durų kabėjo raudonas įspėjamasis lapelis: "Dėmesio! Ateinančioms 24 valandoms žadamo labai blogos oro sąlygos: saugokite savo daiktus". Toks lakoniškas užrašas mus lengvai nustebino, tačiau virtuvėlėje sutikta jau trečią mėnesį stovyklaujanti moteris patikino, kad žadamas LABAI smarkus vėjas ir kad ji ketina susirinkti palapinę ir nakvoti tuose mieluose autentiškuose Rumšiškių stiliaus nameliuose. Jų stogas kiauras, bet bent vėjas neužpučia.

Palapinėje patogiau, nes po tavimi - minkšta žolė, o ne akmeninės grindys :)

Papietavę išsiaiškiname situaciją - vėjas ims stiprėti iš ryto, tad šiąnakt dar galime drąsiai miegoti palapinėje, tik ryte ją jau patariama nusirinkti ir kraustytis į saugesnę vietą. Kempingo šeimininkė patikina, kad galėsime viską pasilikti virtuvėlėje, o esant labai blogam orui - ten ir pernakvoti. Kadangi be mūsų stovykloje tik kelios palapinės, o virtuvėlė didelė, nusprendžiame ramiai palaukti rytojaus. Miegoti susiruošiame 9 vakaro - mūsų dienos ilgėja :)

Susisukame miegoti svarstydami, ko tikėtis rytoj ir kas islandams yra stiprus vėjas.
  
Tai buvo liepos dvidešimtoji, diena prieš audrą.
nePatyliukais