Aplankyk kaimelį: Lonau

Atstumas šiandien buvo įveikiamas pėstute - apie penki kilometrai į vieną pusę. Būtų smagus pasivaikščiojimas, jei ne beveik visą kelią lydėjusi liūtis. Šlapoka, mielieji, šlapoka :)

Kogi mes ten beldėmės? Ogi pažiūrėti Crazy chickens, tai yra (kaip vėliau paaiškėjo), tetervinų. Pamatėm tik vieną jauniklį, visi kiti kažkur stebuklingai pradingo. Ir jis nebuvo toks didelis, kokį mums žadėjo. Bet ne bėda, nes miestelis kaip iš atviruko - jei tokiam būtume įkūrusios, tikiu, zysčiau ir burbėčiau mažiau. Tikrai (:


Miestelis atrodė dar gražesnis todėl, kad netikėtai pasirodė saulė ir galėjom suskleisti skėčius, išsigręžti kojines ir išpilti vandenį iš batukų.

Būtent šitoks yra mano svajonių senatvės miestukas: auginčiau čia avis, lazdute pasiramsčiuodama kopinėčiau po slėnius, su savo senuku už parankės, kepčiau anūkams blynus...

Na ir aš nebūčiau aš, jei pabaigai įrašo nepasiūlyčiau pasukti galvos. Kaip idiliškame kaimelyje atsirado šitai:
Mano galva, čia yra tikrų tikriausia gėjų vėliava, siūlanti taiką. Va taip va, paimta ir iškleista pro vieno tipiško namelio tipišką langelį. Kaimo žmonės šnibždasi, kad šiame namely gyvena dvi pagyvenusios šiuolaikinės raganos.
Taika?

Smagių pamąstymų,
nePatyliukais

Neramu neramu neramu lietui lyjant
barbenimas malonus
bet net ir pats lietus
toks neramus neramus

Dar viena audra rūsy. Ne, nebijau. Tik užgesinusi šviesą ir apsikabinusi Neklaužadą stebiu, kaip mėlynai žybsi palapinės kampas ir aštrioji piktoji Agava. Pro mažą rūsio langelį nematau žaibo, nė vieno. Tik iš didelio griausmo ir vis blyksinčio mėlynumo spėju, kokio dydžio ir formos buvo iškrova.
Keisčiausias ir šiurpą keliantis, pirmą kartą girdėtas derinys: bažnyčios varpas, mušantis be ketvirčio pirmą nakties, palydimas griaustinio dudenimo.

mažytės pėdutės trepsena
drėgstančiu šaligatviu
tenai ir šičia
užsikrečiu neramumu

tik atmerktom akim žiūrėti
kaip jomis žingsniuoja
drąsiai netrepsėdamos
pėdutės

tad visgi ramina
(2009-07-22 00:23)

Saulėtas rytas neleidžia patikėti, kad buvo mėlyna ir tamsu,
nePatyliukais

Manulas!

Noriu pasakyt kaip sakė Donatas feisbuke:
"Mano naujas mėgstamiausias gyvūnas - manulas". (:
Gaila, kad šiti kačiukai reti, gyvena atokiose vietovėse ir yra plėšrūs.
Ir vis tiek, šiandien man tokia manuliška nuotaika,
kad visus jus apurzgiu ir einu suktis miegučio :)



Labanakt,
nePatyliukais - Otocolobus manul

Susiglamžę aitvarai

Taip, aš vis dar tikiuosi sutikt mūzą, kuri truktels už virtualaus pieštuko ir atsiskleis mano slaptas, tūkstantmečius miegojęs talentas :D



Prisimenu, kaip antram kurse iš begalinio nuobodumo per kažkurią paskaitą su suolo drauge nusprendėm išmokt piešt vištą. Nors abi buvom labai nekokios piešėjos, ji diena po dienos darė pažangą ir galiausiai tapo vištų piešimo meistre. Na o aš...
Gaila, kad neturiu parodyt tos geriausios iš geriausiųjų vištų... :D

Vėjas palankus aitvarams, laidykit!
nePatyliukais

Taip, žinau, kad nemoku piešti :)

Šiandien laiškininkas atnešė siuntinį. Planšetė. Nežinia, ką su ja veikti, nes piešti aš nei popieriui, nei visur kitur nemoku. Bet, kad jau atnešė, o dėžutė tokia graži ir įkvepianti, išbandyti būtina.
Merginos už nugaros komentavo tai, ką mato vaizdo klipuose. Įkvepia :DDD


Šildykitės :)
nePatyliukais

Aplankyk: Braunschweig

Kas yra Braunšveige?

• Puikūs fontanai, kuriuose maudosi pusnuogiai vaikučiai ir kur taip smagu braidyti;

• Daug įvairių žmonių, tai primena, kad esi tikram europietiškame mieste: per tris ten praleistas valandas matėm ne ik gatvės muzikantų, bet ir gatvės pensininkų ansamblėlį bei jaunimo pantomimos grupę, kurie darė viską taip mielai ir nuoširdžiai, kad susidomėjusių minia augo;
• Smalsūs balandžiai, kurie labai mėgsta pozuoti. Bet Braunšveige jiems ne itin malonu - visos iškabos apdėtos adatėlėmis, vios namų nišos ir sienos užtvertos tvorelėmis. Kažin, kur jie vargšai glaudžiasi?

• Skulptūra katėms (apie kates?). Mano mėgstamiausia nuo šiol :)

• Puikus spalvingas namas. Nuo šiol mano mėgstamiausias svajonių daugiabutis. Su žalia siena, geltonu cypsium ir širdelės formos langu!

Gal atsiras dailininkas, norintis taip išpiešti bent mano balkoną? :)))

Susipažinkite – mūsų kaimelis. Herzberg am Harz

Gavau pylos, kad pristatau aplinkinius kaimukus, o saviškį ir užmirštu. Iš tiesų tai laukiau giedro gražaus apšvietimo, kad atsiskleistų kaimeliuko grožis.

Ką gi mes čia turime?

Puikų esperanto centriuką (chi chi...);

Dvi bažnyčias: katalikų ir liuteronų. Liuteronų man labiau patinka, eisim trečiadienį į koncertą, gal turėsiu daugiau įspūdžių;

Ežerą. Vanduo šiltas ir labai švarus. Tame pat ežere atitverta teritorija baseinui. Bet... kam man baseinas, jei yra ežeras.

Žinoma, turim čia kalnus. Netgi prikalbinau merginas pėsčiomis į juos užsiropšti. Su paplūdimio šlepetėms. 15 km į abi puses. Vis dar turim pūslių ant kulnų. Mėlynių ant pirštukų ir bimbalų įkandimo žymių.

Jaunimui skirtą aikštelę. Mažai čia to jaunimo, bet auga gatvės profesionalai. Šaunu.

Daug džiaugsmo centre vaikučiams. Šitie arkliukai daug pakelia ir įsisiūbavę nesustoja. Iš patirties sakau :)

Nardytojų klubą. Dar nemačiau jų nardant, bet tikiuosi beplaukiodama su savo geltonu čiužinuku užtikt kokį ;)

Pilį, kuri yra miesto išskirtinumas ir pažiba. Eisim ten atsidaryt liepos pabaigoj, laukit pakitimų :D Išaugs statinio žinomumas, padaugės džiaugsmo vaikučiams...

Dar daug čia visko pas mus, bet paliksim kitam kartui :)

Gero vakaro,

nePatyliukais

Kirbina

Miela ta lietuvių kalba. Kirbina :) Labai smagus žodis. Bet aš ne apie tai. Norėjau pasidalint eilėraščiu. Kajoko. Gaila, jį ne knygoj perskaičiau, o pas Astą užtikau (gaila ne kad užtikau, o kad knygos neturiu ir pati nesuradau jo:):

Vyras ir moteris

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši

ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad

pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš

pamiršiu

ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik

todėl ir nemirsiu

Labanakt,

nePatyliukais

Aplankyk kaimelį: Osterode

Susipažinkite, Osterode: kaimeliukas vos 15 km nuo mūsiškio, toks pat mažytis, bet šiek tiek labiau koncentruotas, taigi pastatai centre aukštesni :)

Kas yra Osterode:

Kalnai (na taip, jei yra ir mūsų kaimelyje, bet šitie kalnai yra kreidos), taigi ypatingi :)


Graži liuteronų bažnyčia, kur labai malonus klebonas (? nežinau tų šventikų laipsnių...) atvėrė duris pačios liūties vidury ir net pasisiūlė papasakot jos istoriją. ei netyčia eisit pro šalį - užeikit ir perduokit linkėjimus :)


Žmogelis su asilėnu, keliaujantis jau minėtosios bažnyčios pusėn. Nebijantis lietaus ir visad gerai nusiteikęs :)


Kaip ir visoj Vokietijoj, čia bene pusė namų yra ne tik su čerpių stogais, bet ir su čerpinėmis sienomis!


Radom ir vieną violetinę morką (?) apvilktą prezervatyvu (?!). Sugadino apetitą... Nesuprantu teksto, bet net ir AIDS prevencijai įvaizdis gal per bjaurokas?

Na ir kad nebaigt šita morka, tai Osterode dar yra laaaabai ryškai raudona boružėlė :)


Gero vakaro,
nePatyliukais

Pamatyk: Göttingen

Nuo mūsų kaimelio iki jo tik 40 kilometrų.

Getingene yra:

• Graži centrinė aikštė su panele fontane, kuriai visi studentai atneša gėlių universiteto baigimo proga (Taip, tai universiteto miestelis).
• Daug daug daug dviračių (dėl to baisiai norėčiau tokiam miestuke gyvent. VISUR yra dviračių takas... (tai ir įkvėpė mane nusipirkti striukę, kuri puikiai tinka važiuojant per lietų) :)

• Skanūs ledai geležinkelio stoty. Ir labai malonus pardavėjas, kuris norai mokėsi anglų kalbos: this is a cup? Withnuts? :) Aplankykit, jei teks, praskaidrino dieną.
  
• Puikūs fontanai

• Rankdarbių parduotuvėlė "Kačiukų vilna" (na čia aš pati išverčiau, nors nemoku vokiečių kalbos) :)

• Dubenėlis su vandeniu užklydusiems šuneliams prie gyvūnų parduotuvės durų.
  
• Keisti namai, kurie atrodo kaip raganų nameliai. Tai tau ne blokiniai daugiabučiai, aha. Tik paėjėkit truputį nuo centro, ir juos rasit.
• Žinoma, universitetas su diiidele ir įspūdinga biblioteka. Mūsų filologės aikčiojo :)

Ko Getingene nėra:

• Suoliukų centrinėje gatvėje. Ėjome sėdėt į batų parduotuvę :D

Dabar tik duokit man dviratį ir aš mielai pagyvensiu ten savaitėlę kitą :)

Labanaktis,

nePatyliukais

Ir Vokiečiai jautė Mūsų Tūkstantmetį!

Taip taip, mes čia keturios ir mes jėga - Tūkstanmečio himnas skambėjo ir vokiečiams, ir net vienai korėjietei. Mes dar parodysim, kokia jėga slypi mažose gležnose Lietuvos mergaitėse!

Ir jie mus gerbia. Va, mums atvykus, iškėlė vėliavą. Į savo rūsį grįžtu kaip į tikrus namus!


Dankon,

nePatyliukais

Kai būsiu pensininkė, žinosiu, kaip leisti vakarus!

Aš pasėjau žalią liną

Aš pasėjau žalią liną, žalią liną, žalią liną.
Ramta tidri žalią liną, žalią liną.

Ir išdygo žalias linas...
Ir užaugo žalias linas...
Ir pražydo žalias linas...
Ir nuroviau žalią liną...
Ir sumyniau žalią liną...
Ir suverpiau žalią liną...
Ir išaudžiau abrūsėlį bernužėliui žalio lino...
Džiaugės džiaugės bernužėlis abrūsėliu žalio lino...

Taip taip, Erasmus praktika duoda žinių visose srityse, taigi jei nežinote, ką veikti, kai esate pensijoje ir turite galybę lasivo laiko, jūsų namas su terasa yra puikus ir viskas taip gražu ir tvarkinga, kad sodo darbų dirbti nebėra prasmės, jūs galite:

1. Nusipirkti kokį sintezatorių ir pastatyti jį terasoje;
2. Išmokti bent vienu pirštu spaudyti klavišus;
3. Pasikviesti dar kelis pensininkus iš jūsų kaimo ir imti dainuoti dainas, mūsų atveju - dar ir esperantiškai;
4. Na ir paįvairinimui - atsivesti pas save erasmus praktikantes, kurios įneš "šviežienos" kvapo ;)

Mirk iš juoko, bet buvo visai smagu :D Kaip jau patirtis sako, važiuodami į Vokietiją išmokit dainuot "Žalią liną". Jiems patinka skambesys ir lengvi žodžiai. Kas yra mylimiausios praktikantės kaime, m? MES :DDD

Es-pe-ran-to estas la lingvo por ni, por ni :D
Es-per-ran-to estas la lngvo por ni!

O rytoj keliaujam į šeimyninę kelionę po Giotingeną. Viskas tik prasideda! :DDD

Bonan nokton,

nePatyliukais

Mūsų puikusis rūsys

Ką gali gauti Vokietijoje už 400 eurų per mėnesį?

Ogi rūsį idiliškame tipiškame Vokiečių name su sodu ir didžiuliu trešnių medžiu.

Rūsys būtų puikus, jei turėtų langą. Na, daugiau langų, ne tik tą vieną mažulytį.

Bet užtat turim gražių lempų ;)

Ir pas mus šito karščio metu vėsu, ir netgi tam rūsy yra internetas. Ir lauko palapinėj yra. Taigi, linkėjimai iš Terasos, mielieji :) Dar yra daugybė strazdų su strazdukais (kurie labai painiojasi po lagamino ratukais...) ir vienas voveriukas, kuris laukia, kol sustiprės ir keliaus atgal į mišką.

Iki šiltojo švariojo ežero – trys minutės kelio. Miestelis gražus, kaip iš atviruko. Didelė didelė Nida, manyčiau.

Gulinėju saulutėje, svilinu pilvuką, cypauju su strazdais ir maitinu voveriuką.

Vienas mažas dalykėlis – čia mano Erasmus praktika. Dar tik antroji diena, bet panašu, kad laukia ilgos ramios atostogos. Ir tingios, jei pati savęs neprigriebsiu. Bet aš prigriebsiu!

Turiu dvi knygas ir du CD Esperanto kalbai mokytis, taigi darbo yra, tuo pranešiu jums ne tik Saluton, ruoškitės.

Bonan nokton!

nePatyliukais

Debesys apačioje arba pakeliui į Vokiečių žemes

Katine Katine Katine!

kai pas mane keliavai

(trim lėktuvais ir vienu traukiniu)

truputį ūsus nusvilai...

banguoti jie dabar, kokie banguoti!

Katine, tu mano ūsuoti!

[vėlyvas liepos antrosios vakaras – mažytis įkvėpimas :DDD ]

Brangieji, ar kada skridot lėktuvu? Iki liepos pirmosios, aš irgi sakiau ne. Taigi liepos pirmoji yra ypatinga data, kai Piktasis Tigriūkštis atsiplėšė nuo žemės daug daug kilometrų, ten, kur ūsai nuo aukščio ir greičio (ir įspūdingų vaizdų pro langą) garbanojasi.

Tikrai, dvi valandos neprailgo, nes Tigriūkštis prisiplojęs prie langeliuko žiūrėjo žemyn ir aikčiojo.

Todėl mano ausys vis dar užgultos (na gerai, tik viena),bet galiu drąsiai pareikšti – vertėjo.

Kitas džiaugsmas ir išbandymas laukė išlipus iš lėktuvo – kelionė iki mūsų kaimelio (15000 gyventojų, gal visgi mietas, m?) truko daugiau nei 4 valandas, nors tik 200 km, tris kartus turėjom pakeisti traukinį,kraštovaizdis vis kito, važiavom ratais ir žvyrkelių vis daugėjo. Bet atvykom sveikos ir gyvos (fone aidi aplodismentai).

O aidint aplodismentams traukia miegot ;) Apie tą miego rūsį gal vėliau papasakosiu (ech, išsidaviau).

Labanakt,

nePatyliukais